Didžioji depresija Europoje (1929 – 1933 m.)

Ištrauka

Makroekonomika
Didžioji depresija Europoje (1929 – 1933 m.)
Rašto darbas

Turinys
Įvadas 3
Didžioji 1929-1933 metų krizė 4
Europos šalys Didžiosios depresijos metais 5
Vokietija 5
Didžioji Britanija 6
Lietuva 6
Didžiosios depresijos padariniai ir sprendimo būdai 7
Išvados 8
Literatūros sąrašas 9

Įvadas
Temos aktualumas: Ši tema mane sudomino daugiausiai dėl to, kad ji įdomi ne vien
ekonominiu, bet ir istoriniu aspektu. Ieškant informacijos apie šį viso pasaulio gyvenimą
pakeitusį įvykį, galima pamatyti, kaip tuometinė valdžia kovojo su šia rimta problema. Žinant
įvykius praeityje, lengviau priimti tinkamus sprendimus šiandien. Tad labai aktualu žinoti
praeities įvykius, kad būtų galima mokytis iš praeities ir pasinaudoti turima istorine patirtimi.
Darbo objektas: Didžioji depresija Europoje
Darbo tikslas: Mano darbo tikslas yra apibūdinti Didžiosios depresijos krizę, trukusią nuo 1929
iki 1933 metų, pateikiant istorinius faktus ir aprašant socialinius ir ekonominius aspektus kelių
pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuvos, priežastis ir pasekmes, palyginti juos.
Uždaviniai:
1.Išsiaiškinti dėl ko kilo Didžioji ekonominė krizė.
2.Išskirti labiausiai nukentėjusią ir mažiausiai nuo krizės šalis.
3.Aptarti kaip šalys tvarkėsi su Didžiąją depresija.
4.Pateikti šios krizės padarinius
Darbo struktūra: Darbe pirmiausia aptarsiu, kokios priežastys sukėlė Didžiąją depresiją,
tuomet išskirsiu Europos šalis ir aptarsiu kaip jas paveikė ši krizė ir kokiais būdais bandė įveikti ją. O galiausiai pateiksiu padarinius.
Darbo metodas: Lyginamasis.

Didžioji 1929-1933 metų krizė
Didžioji depresija (Didžioji ekonominė krizė) – tai pats didžiausias ir ilgiausias ekonominis
nuosmukis vakarietiškos industrializacijos pasaulyje.
Šią krizę sukėlė devynerius metus (1920- 1929 metais) trukęs spartus ir nesubalansuotas ekonomikos augimas bei finansų sistemos kontrolės stoka. Šios krizės pagrindinis šaltinis yra JAV, JAV pagrindine problema buvo tai, kad šalis siekdama, kad kuo greičiau išeitų iš pokario krizės, verslams suteikė didelę laisvę, sau
prisiimdama tik ,,naktinio sargo“ vaidmenį. Turėdami tokias sąlygas ir vadovaudamiesi vien
konkurencijos principais, verslininkai išvystė labai produktyvią gamybą- gamino tiek, kiek
nespėjo parduoti.