Demokratijos bruožai ir jos kritinis vertinimas

Ištrauka

Turinys
Įvadas 2
1.Demokratijos samprata 3
2.Demokratijos bruožai 4
3.Demokratijos kritika 7
Išvados 10
Literatūros sąrašas 11

Įvadas
Aktualumas. Demokratija - tai tokia valstybės valdymo forma, kai visa valdžia yra nustatoma ir
tiesiogiai įgyvendinama pačių žmonių arba jų laisvai išrinktų atstovų. Šiuo metu demokratija yra
tapusi universaliai taikomu žodžiu, nors ne visada aišku, kokią tikrovę tas žodis atspindi. Kadangi
supratimas kas yra demokratija yra labai įvairus dažnai kartu su šiuo žodžiu naudojami įvairūs
būdvardžiai, „patikslinantys“ kas turima galvoje. Šiuolaikinės Vakarų demokratijos paprastai
vadinamos liberaliosiomis demokratijomis. XIX a. demokratija tampa įtakinga politine idėja, XX a.
pr. – ji virsta politine realybe, XX a. vid. tampa geopolitine realybe, XX a. pb. – tai universali
politinio sutvarkymo paradigma.
Darbo objektas: demokratija.
Tikslas – išanalizuoti demokratijos bruožus ir kritiką
Uždaviniai: :
1. Atskleisti demokratijos sampratą;
2. Išanalizuoti demokratijos bruožus;
3. Išsiaiškinti demokratijos kritiką.

1. Demokratijos samprata
Pati demokratijos samprata, nepaisant jos dabartinio globalaus imlumo ir populiarumo,
taip pat stokoja aiškumo. Tai, kas šiandien laikoma demokratija, „nėra tas pats, kuo ją laikė Periklio
laikų atėnietis. Graikų, romėnų, viduramžių, Renesanso demokratijos sampratos persipina su
vėlesnių am- žių sampratomis ir atsiranda teorijos bei praktikos maišatis, dažniausiai labai
prieštaringa“ . Iš čia demokratijos sąvoka gali būti labai įvairiai nusakoma: kaip ypatinga politinių
institutų ir politinės praktikos sistema, teisių visuma, socialinė ir ekonominė santvarka ar unikalus
kolektyvinių sprendimų priėmimo procesas ir pan. Kita vertus, šių sampratų įvairovėje iškyla
vertybių, kaip itin svarbaus demokratijos dėmens, vaidmens bei vietos problema.
Skirtinguose pasaulio kampeliuose skirtingai demokratija yra ir aiškinama. Kas rusui ar
baltarusiui yra demokratiška, kas sudaro jų įsivaizduojąmą demokratiją, vokiečiui ar amerikiečiui
atrodys kaip demokratijos priešingybė. Demokratija nėra sistema, kurią norime įgyvendinti, o
gyvensena, kurios reikia išmokti. Dažnai vieni demokratijos neįvertina, laiko ją niekam tinkama,
kiti pervertina, iškelia iki žvaigždžių, dažnai net nesuprasdami jos esmės. Visgi, ddaugybė tautų
trokšta demokratijos, trokšta vadinti savo valstybę demokratine. Dažnai demokratiją žmonės
supranta savo, kaip žmonių, lygybę, laisvę, savo teisių reiškimą, kaip visur reiškiamą teisingumą ir
t.t. Ir yra visiškai teisūs.Vis dėlto išmintinga rinktis demokratinį valdymą, tapti demokratijos
šalininku, nes tik gyvendamas demokratinėje valstybėje žmogus gali užtikrintai planuoti savo atetį,
viešai skelbti savo nuomonę, o, kas svarbiausia, jaustis tikru žmogumi. Demokratija klesti tam
tikroje socialinėje aplinkoje, kuriai būdingi tam tikri bruožai, tam tikros sąlygos.1. Demokratijos
bruožai Demokratinis politinis režimas – valstybės valdžios įgyvendinimas bendrais tautos
interesais, kai valstybės veiksmai grindžiami daugumo sprendimu, tačiau taip pat gerbiamos
mažumos teisės, pripažįstamos žmogaus pagrindinės teisės laisvės, valstybės valdžios galių
ribojimo teisė.