Demokratija ir pilietinė visuomenė - tarpusavio sąveikos paieška

Ištrauka

TURINYS
ĮVADAS 2
1.SĄVOKŲ „DEMOKRATIJA“ IR „PILIETINĖ VISUOMENĖ“ ANALIZĖ 3
1.1Kas yra demokratija? 3
1.2Pilietinės visuomenės samprata ir aiškinimų įvairovė 4
2.PILIETINĖS VISUOMENĖS RAIŠKA DEMOKRATINĖJE LIETUVOS RESPUBLIKOJE 6
3.PILIETINĖ VISUOMENĖ IR DEMOKRATIJOS STABILUMAS 8 

IŠVADOS 11
LITERATŪROS SĄRAŠAS 12
1

ĮVADAS
Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau tekste – Konstitucija) 1 str. įtvirtinta: “Lietuvos
valstybė yra nepriklausoma demokraitnė respublika”. Demokratinio režimo skelbimas suponuoja
tam tikrų laisvių bei teisių pripažinimą. Konstitucijoje įtvirtinta teisė į laisvą informacijos skleidimą
ir keitimąsi ja, taip pat rinkimų teisė, minties, sąžinės ir tikėjimo laisvė. Kita vertus, Konstitucijos
35 str. taip pat įtvirtina piliečių teisę laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas.
LR Konstitucijos preambulėje skelbiamas darnios visuomenės siekimas, tad 35 str. įtvirtinta
nuostata sudaro sąlygas aktyviai pilietinei visuomenei formuotis. Pilietinė visuomenė šiuo atveju
suprantama kaip kontrakto tarp valstybės ir piliečių išdava ir demokratinės valstybės klestėjimo paslaptis.
Kita vertus pilietinė visuomenė yra sudėtinga ir daugiasluoksnė sąvoka. Joje išskiriami
normatyvinis, institucinis, teorinis-analitinis aspektai. Normatyviniu požiūriu ši sąvoka sąlygoja
piliečių ir socialinių grupių motyvavimą ir mobilizavimą viešai politinei veiklai. Jos apibrėžime
akcentuojamas formavimas tvirtų elgsenos modelių, tarp kurių lemiamas vaidmuo tenka tarpusavio
pagarbos, pasitikėjimo, solidarumo, abipusės atsakomybės jausmams. Institucinis pilietinės
visuomenės aspektas akcentuoja piliečių subjektiškumą, jų kuriamą autonominių visuomeninių
institutų tinklą, išreiškiantį piliečių savanorišką susitarimą, jų saviraidos siekį. Teorinisanalitinis
sąvokos aspektas išreiškia bandymą moksliškai analizuoti ir paaiškinti socialiniuspolitinius procesus.
Darbo tema: „Demokratija ir pilietinė visuomenė: tarpusavio sąveikos paieška“. Siekiant
darbo tikslo atskleisti demokratijos ir pilietinės visuomenės tarpusavio sąveiką, svarbu apibrėžti
sąvokas „demokratija“ ir „pilietinė visuomenė“, rasti jų tarpusavio ryšį. Norint pasiekti užsibrėžtą
tikslą darbe būtina remtis tiek normine, tiek ir moksline literatūra, taip pat moksliniai tyrimo
metodai, tokiais kaip aprašomasis, lyginamosios analizės, loginis,sisteminis.

1. SĄVOKŲ „DEMOKRATIJA“ IR „PILIETINĖ VISUOMENĖ“ ANALIZĖ
Siekiant tinkamai išnagrinėti temą, jos analizę tikslinga pradėti nuo sąvokų „demokatija“ ir
„pilietinė visuomenė“ sampratos išaiškinimo.
1.1.Kas yra demokratija?
Demokratija (gr. k. demos – tauta, kratus – valdymas,valdžia) valstybės valdymo forma, kai
visa valdžia kyla iš valstybės piliečių valios. Pažodžiui išvertus iš graikų kalbos “demokratija”
reiškia “liaudies valdžia”.
Taigi pirminė demokratijos koncepcija susiformavo jau antikos laikotarpiu ir buvo
traktuojama kaip tobulos politinės santvarkos idealas, o vėliau atliko tik ideologinę funkciją.
Esminis jos principas pasireiškia tiesioginiu piliečių dalyvavimu valdant savo šalį. Tačiau tokia
demokratijos samprata palaipsniui transformavosi į moderniosios demokratijos sąvoką. Esminis
skirtumas tarp šių sampratų yra tas, kad miesto–valstybės valdyme t.y antikos laikais galėjo
dalyvauti visi piliečiai tiesiogiai, tikrąja to žodžio prasme. Atsižvelgiant į šiuolaikines valstybes
toks demokratinis principas neįmanomas dėl gyventojų daugumos, todėl valstybės valdymas vyksta
per tautos išrinktus atstovus. Taigi modernioji demokratija – tai netiesioginio atstovavimo
demokratija.