Dekoratyvinė kosmetika

Ištrauka

Dekoratyvinė kosmetika
ISTORIJA
Dar senajame testamente buvo nurodyta, kad jau nuo senovės žmonės dažėsi.
Senovės Egiptas. Egiptiečiai daug dėmesio skyrė kosmetinėms procedūroms,
naudojo geros kokybės dažus, kremus ir aromatinius aliejus. Egipto teritorijoje rastas
kosmetikos žinynas, kurio autorė - gražioji valdovė Kleopatra. Žinyne gausu pudros,
dažų, akių pieštukų, plaukų dažomųjų priemonių gamybos receptų. Kleopatra garsėjo
kaip kosmetinių medžiagų išradėja. Ji pirmoji panaudojo maitinamąją veido kaukę,
kuri iki šiol kai kur dar vadinama Kleopatros kauke. Visi egiptiečiai kūnus tepdavo
aliejais, o juos gamindavo iš palmių, sėmenų, migdolų, alyvmedžių ir gyvulių
riebalų. Buvo labai puoselėjamas kūnas, buvo naudojama daug aliejų. Dažymas buvo
ir mistika ir gydymas ir religija. Dekoratyvinę kosmetiką daugiau naudojo turtingųjų
luomo atstovai. Akys buvo išraiškingumo simbolis. Egiptiečiai medžiojo, kopijavo
“sakalo akį”. Jie pirmieji pradėjo naudoti juodą ir žalią makiažą. Veidui, skruostams
naudojo spalvotus skaistalus (gelsvos, oranžinės spalvos). Egiptiečiai atrado lainerį
(apvedimą aplink akis). Taip pat jie rausvindavo skruostus ir lūpas. Lūpas dažė
raudonai, nagus žaliai. Egiptiečiai naudojo ryškų makiažą, o ypač juodai ryškino akis
todėl, kad prie dažų prilipdavo sacharos smėlio dulkės, saulės ir taip apsaugodavo
akis ir veido odą nuo infekcijos. Apatinį ir viršutinį vokus dažė žalsvos spalvos
milteliais, pagamintais iš malachito. Blakstienas, antakius dažydavo ir akies liniją
paryškindavo juodai, pilkai arba tamsiai žaliai. Nagus dažydavo ochra ir chena
(augalas). Visas šio amato subtilybes išmanė to darbo išmokyti vergai, jie turėjo ir
kosmetikos priemonių: lazdelių, pudrinių ir t.t. Kartais kosmetikai, net paryškindavo
kraujagysles smilkiniuose. Atlikę šias kosmetikos procedūras, uždėdavo perukus ir
puošdavo tikrais papuošalais.
Graikija. Tam tikru metu iškilo graikų valstybė ir daug ką perėmė iš romėnų.
Graikai žinojo kosmetikos paslaptis. Jie buvo mokomi įvairių menų, kosmetikos
dalykų, gerai žinojo apie kūną, masažą ir jo reikšmę, gydomąsias vonias, mankštą.
Sokrato laikais plačiai naudojo augalinės kilmės aliejus, parfumerinius aliejus. Iš kitų
šalių įsiveždavo kvepalų, už kuriuos sumokėdavo labai brangiai. Graikų grožio
etalonas - blyški veido ir kūno spalva, todėl į veido balinimo procedūrą įtraukdavo ir
gyvsidabrio sulfido, kuris kartais sukeldavo smarkius apsinuodijimus. Jie balino
veidą, puoselėjo kūną, šviesino plaukus. Moterų oda buvo šviesesnė už vyrų ir tai
parodydavo jų padėtį. Jei moters oda tamsesnė, tai jos buvo laisvo elgesio moteris.
Veidą balindavo iki 20 a. Mažai dekoravo. Balinimui naudojo alebastą. Daug
eksportuodavo kosmetikos. 7 a. pr. m. e. buvo prekybos centras prekiaujantis
kosmetika ir kvepalais. Net didysis Hipokratas ir Empedoklis domėjosi kosmetika,
kosmetologija. Jie sukūrė daug naujų kosmetikos receptų, atliko nemažai kosmetinių
operacijų.