DEHIDRATUOTOS VEIDO ODOS BŪKLĖS GERINIMAS KOSMETINIŲ PRIEMONIŲ PAGALBA

Ištrauka

DEHIDRATUOTOS VEIDO ODOS BŪKLĖS GER INIMAS 
B a i g i a m a s i s d a r b a s

TURINYS 
SANTRAUKA 2
SUMMARY 4
ĮVADAS 5
1. MOKSLINĖS LITERATŪR OS ANALIZĖ 7
1.1 Drėgmės balansas odoje 7
1.1.1 Hidrolipidinė mantija 8
1.1.2 Transepidermalinis vandens praradimas 10
1.1.3 Natūralus drėkinamasis faktorius 11
1.1.4 Hialurono rūgštis 12
1.1.5 Akvaporinai 13
1.1.6 Keramidai 14
1.2 Drėgmės trūkumas odoje 14
1.2.1 Dehidratuotos odos požymiai 15
1.2.2 Sausos odos požymiai 16
1.2.3 Epidermio dehidratacijos priežastys 16
1.2.4 Egzogeniniai ir endogeniniai veiksniai 18
1.3 Dehidratuotos odos priežiūra 19
1.3.1 Veikliosios medžiagos odos drėgmės atstatymui 19
1.3.2 Gyvenimo būdas 22
2. TYRIMO DIZAINAS 24
2.1 Tyrimo eiga 24
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 31
IŠVADOS 39
REKOMENDACIJOS 40
LITERATŪROS SĄRAŠAS 41
PRIEDAI 45

SANTRAUKA
Odos drėgmės lygis yra svarbus veiksnys, nusakantis odos sveikatą ir išvaizdą. Baumann (2016)
teigia, kad norint turėti nepriekaištingą ir švytinčią veido odą, vienas iš svarbiausių žingsnių yra odos
drėkinimas. Odos drėkinimas yra būtinas normaliam odos funkcionavimui, o teisingai parinktos
drėkinančios kosmetinės priemonės yra esminė odos priežiūros dalis. Netinkamai parinktos kosmetinės
priemonės sukelia odos barjero pažeidimus, dirgina odą, ilgainiui išsivysto odos dehidratacija. Nuo
dehidratacijos kenčianti oda siunčia įvairius signalus, kurie pasireiškia kaip odos suglebimas, jautrumas,
šerpetojimas, spindesio praradimas ir kt. Todėl norint kuo ilgiau išlaikyti sveiką odos būklę ir jaunatvišką
išvaizdą svarbu stiprinti odos apsauginį barjerą, kruopščiai parenkant tinkamas kosmetines priemones ir
reguliuojant gyvenimo būdo įpročius.

Tyrimo tikslas: įvertinti kosmetinių priemonių poveikį dehidratuotai veido odos būklei.
Tyrimo uždaviniai: apibūdinti odos dehidratacijos sąvoką ir požymius teoriniu aspektu; apibūdinti
kosmetinių priemonių galimybes, atstatant veido odos drėgmės balansą; įvertinti tyrimo dalyvio veido
odos būklės pokyčius, po drėkinančių procedūrų su kosmetinėmis priemonėmis kurso.
Tyrimo objektas: procedūrų su kosmetinėmis priemonėmis poveikis esant dehidratuotai veido odos būklei.
Tyrimo metodai: mokslinės literatūros šaltinių analizė; apklausa žodžiu – anamnezės surinkimas;
stebėjimo metodas – odos parametrų stebėjimo protokolas, odos diagnostikos aparatas SK-8; duomenų
sisteminimas, lyginimas ir analizė.
Tyrimo rezultatai: tyrimo dalyviui buvo nustatytas žemas odos drėgmės lygis ir sebumo kiekis
visame veido plote prieš procedūrų kursą; po penkių procedūrų kurso buvo pastebėtas ženklus veido odos
būklės pagerėjimas – pakilo odos drėgmės lygis, normalizavosi odos sebumo kiekis – oda tapo
gyvybingesnė, putlesnė, glotnesnė ir švytinti.
Svarbiausios išvados: drėkinančios veido odos procedūros yra veiksmingos gerinant odos su
dehidratacijos požymiais būklę.
Raktiniai žodžiai. Dehidratuota oda, drėkinančios procedūros.

ĮVADAS
Temos aktualumas. Pakankamas odos drėgmės lygis yra raktas į odos sveikatą ir svarbus elementas,
užtikrinant jaunatvišką išvaizdą. Baumann (2016) teigia, kad norint turėti nepriekaištingą ir švytinčią
veido odą, vienas iš svarbiausių žingsnių yra odos drėkinimas. Vanduo yra būtinas normaliam odos, o
ypač raginio sluoksnio (lot. stratum corneum), funkcionavimui. Vandens susilaikymas raginiame
sluoksnyje priklauso nuo dviejų pagrindinių komponentų: natūralaus drėkinamojo faktoriaus (angl.
NMF) bei raginio sluoksnio tarpląstelinių lipidų išsidėstymo, sudarančio barjerą ir saugančio nuo
transepidermalinio vandens praradimo (angl. TEWL) (Verdier-Sévrain ir kt., 2007).