DARNAUS VYSTYMOSI RODIKLIAI IR TIKSLAI

Ištrauka

DARNAUS VYSTYMOSI RODIKLIAI IR TIKSLAI

TURINYS
LENTELIŲ SĄRAŠAS 3
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 3
ĮVADAS 4
1. DARNUS VYSTYMASIS 6
1.1. Darnaus vystymosi sąvokos kilmė 6
1.2. Darnaus vystymosi kilmės priežastys 7
1.3. Darnaus vystymosi tikslai 8
2. DARNAUS VYSTYMOSI RODIKLIAI 13
2.1. BVP vienam gyventojui 13
2.2. Darbo našumas 13
2.3. Nedarbo lygis 13
2.4. Skurdo rizikos lygis 14
2.5. Vidutinė gyvenimo trukmė 14
2.6. Oro užterštumas 14
2.7. Atsinaujinančių išteklių dalis bendrosiose energijos sąnaudose 15
3. LIETUVOS DARNAUS VYSTYMOSI RODIKLIŲ PALYGINIMAS SU KITOMIS ES VALSTYBĖMIS 16
3.1. BVP vienam gyventojui Lietuvoje ir kitose ES valstybėse 16
3.2. Darbo našumas Lietuvoje ir kitose ES valstybėse 17
3.3. Nedarbo lygis Lietuvoje ir kitose ES valstybėse 18
3.4. Skurdo rizikos lygis Lietuvoje ir kitose ES valstybėse 19
3.5. Vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje ir kitose ES valstybėse 20
3.6. Oro užterštumas Lietuvoje ir kitose ES valstybėse 23
3.7. Atsinaujinančių išteklių dalis bendrosiose energijos sąnaudose Lietuvoje ir kitose ES valstybėse 23
IŠVADOS 25

ĮVADAS
Darnaus vystymosi ankstyvoji raida siejama su ekonominio augimo ir poveikio
aplinkai santykiu, o jo ištakos siekia net 1980 metus, kai kelių organizacijų vardu buvo
paskelbtas reikšmingas dokumentas - „Pasaulio apsaugos strategija“. Šiuo metu darnus
vystymasis yra vienas iš reikšmingiausių Europos Sąjungos ir Lietuvos tikslų. Jungtinių Tautų
Organizacija darnaus vystymosi procesą apibrėžia kaip vystymąsi, kuris leidžia tenkinti
dabartinius visuomenės poreikius, nemažinant galimybių ateinančioms kartoms tenkinti
savuosius. Tam, jog būtų lengviau tenkinti dabartinius visuomenės poreikius bei suprasti
šalies raidą ir padėtį, yra naudojami 3 rūšių darnaus vystymosi rodikliai: ekonominiai –
apibūdinantys ekonominę ir darbo rinkos situaciją bei kainų pokyčius, kurie ypač svarbūs
ekonomikos ir pinigų politikai (BVP, BVP vienam gyventojui, darbo našumas, turizmas,
darbo užmokestis, darbo rinka, importuotų/eksportuotų prekių kainų indeksas ir t.t.),
socialiniai - padedantys suprasti socialinę ir pragyvenimo lygio situaciją (nedarbo lygis,
vidutinė gyvenimo trukmė, gyventojų užimtumo lygis, MMA, minimalus valandinis atlygis,
vidutinis darbo užmokestis (VDU), bedarbių skaičius ir t.t.), aplinkosauginiai – padedantys
užkirsti kelią aplinkos taršai ar bet kokiam kitam aplinkos blogėjimui (oro užterštumas,
kraštovaizdis, miestų oro kokybė, miškų plotas, saugomų teritorijų plotas, gamybos atliekų
kiekis ir t.t.). Šie darnaus vystymosi rodikliai - tai apibrėžiami ir įvertinami parametrai, kurių
vertė ir kaitos kryptis atspindi konkretaus regiono ekologinio stabilumo raidą. Visi trys
anksčiau minėti darnaus vystymosi komponentai – ekonominis, socialinis ir aplinkosauginis
turi vienodą svorį ir vieno iš komponentų ignoravimas gali sukelti pavojų bendrai darniam
vystymuisi.