Darbuotoju motyvacijos tyrimas remiantis procesinemis teorijomis.

Ištrauka

TURINYS
ĮVADAS............................................................................................................................................3
1. MOTYVACIJOS SAMPRATA....................................................................................................4
2. PPROCESINĖS MOTYVACIJOS TEORIJOS............................................................................6
2.1. J. Adams teisingumo teorija....................................................................................................7
2.2. V. Vroom lūkesčių teorija.......................................................................................................10
2.3. E. Locke tikslų nustatymo teorija...........................................................................................13
IŠVADOS..........................................................................................................................................16
LITERATŪRA..................................................................................................................................17

ĮVADAS
Temos aktualumas. Darbas yra neatskiriama gyvenimo dalis, taip pat ir jo prasmė. Kiekviena
įmonė siekia iš savo veiklos gauti kuo geresnių rezultatų, kurie priklauso nuo darbuotojų darbo ir
tinkamo darbuotojų motyvavimo, kuris yra viena iš sąlygų gerai dirbti ir pasiekti pageidaujamų
rezultatų. Kiekvieno darbuotojo poreikiai ir motyvai gerai dirbti yra skirtingi, todėl žmonės eina į darbą
dėl daugelio priežasčių. Motyvavimo priemonių parinkimas aktualus ir atsakingas procesas, kartais
reikalaujantis individualaus plano ar konkrečiai grupei pritaikytos motyvavimo sistemos. Todėl labai
svarbi motyvavimo sistemos realizavimo problema – jos lankstumas, darbuotojų norų, poreikių ir
organizacijos galimybių suderinimas, parenkant konkrečius motyvavimo būdus. Tiek darbuotojai, tiek
darbdaviai sutinka, jog tinkamai motyvuotas darbuotojas jausis vertinamas ir gerai atliks jam paskirtus
darbus. Vadinasi, motyvaciją įmonėje būtų galima traktuoti kaip būtinybę.
Darbo objektas – darbuotojų motyvavimas.
Darbo tikslas – išanalzuoti procesines motyvacijos teorijas.
Darbo uždaviniai:
1. Apibrėžti motyvacijos sampratą.
2. Išanalizuoti procesines motyvacijos teorijas.
Darbo metodai:
1. Mokslinės literatūros analizė.

1. MOTYVACIJOS SAMPRATA
Daugelis Lietuvos ir užsienio autorių motyvaciją apibūdina labai panašiai. Anot R. C. Appleby
(2009), motyvacija vadinami produktai, troškimai, poreikiai bei paskatos, kurie nukreipia, kontroliuoja
arba paskatina žmogaus elgesį. „Motyvacija – tai tam tikra individo elgsena, veiksmai, tikslinga veikla,
skatinama įvairių motyvų“ (Šalčius, 2009, 121 p.). Pasak S. P. Robbins (2007) motyvacija tai yra noras
kažką padaryti ir tą norą lemia veiksmo galimybė patenkinti poreikį. Poreikiai gali būti pirminiai
(fiziologiniai) ir antriniai (psichologiniai) (Stoškus, 2000). Kai žmogus turi poreikį, kitaip tariant,
jaučia tam tikrus fizinius ar psichinius deficitus, jis yra nepatenkintas ir jaučia įtampą. Būtent įtampa ir
skatina tam tikras žmogaus paskatas, kurios sužadina tikslus. Kai tikslai įgyvendinami - poreikis
patenkintas, o to pasekoje sumažėja įtampa. Tai reiškia, jog poreikis yra žmogaus veiklos, elgesio
„varomoji jėga“.
Pasak D. Lipinskienės (2008), mokslinėje literatūroje motyvacija dažniausiai apibrėžiama kaip:
vidinė jėga, kuri skatina individą pasiekti asmeninių ir kartu organizacijos tikslų;
jėga, veikianti žmogaus viduje arba jo išorėje ir skatinanti tam tikrą jo elgseną;
elgesio, veiksmų bei veiklos skatinimo procesas, kurį sukelia įvairūs motyvai.
Vadybos teorijoje ir praktikoje motyvacijos sąvoka reiškia asmens psichologinę būseną, vidinę
paskatą arba poreikį, kuri lemia jo įsipareigojimo laipsnį veikti siekiant tam tikro tikslo. Daugelio
autorių nuomone žmogaus darbinę veiklą skatina tiek vidiniai, tiek išoriniai tarpusavyje persipynę
veiksniai. Vidiniai veiksniai – tai žmogaus materialiniai, dvasiniai ir socialiniai poreikiai. Šie poreikiai
kiekvieno žmogaus labai skirtingi ir tai paaiškina, kodėl dažnai įmonėje negalima pritaikyti vienos
motyvavimo teorijos. Dar vienas svarbus veiksnys motyvacijos teorijoje yra motyvas. Pasak J.
Jucevičienės (1996), tai yra gana sudėtingas darinys, tam tikro veiksmo priežastis, kylanti dėl
asmenybės ir objekto, patenkinančio jo poreikius, interesus, vertybes, tikslus, sąveikos. Kartais vyksta
tam tikra motyvų ir poreikių kova, kurioje laimi aktualiausias ir stipriausias iš jų.
Vadybos specialistai pripažįsta, kad motyvai gali reikštis tiek sąmoningai tiek nesąmoningai.
Psichologijos mokslininkai, tyrinėjantys valios problemą, teigia, jog ir išorinės aplinkos bei kitų
žmonių poveikis iššaukia asmens atsakomuosius veiksmus. Taigi individo elgesys socialiai
sąlygojamas. Minėtas valios reguliavimas siejamas su pareigos jausmu, keliamais tikslais ar iškilusia
būtinybe, o tai D. Šavareikienės (2008) teigimu, galima laikyti išorine motyvacija. Vidinė motyvacija –
psichologijos požiūriu yra įgimtas reiškinys, kuris atsiskleidžia esant palankioms aplinkybėms.