Darbo skaitmenizacijos ir darbuotojų gerovės sąsajos savideterminacijos teorijos perspektyva

Ištrauka

Darbo skaitmenizacijos ir darbuotojų gerovės sąsajos: savideterminacijos teorijos perspektyva

Turinys
SANTRAUKA 3
SUMARRY 4
SVARBIAUSIOS SĄVOKOS 5
PRATARMĖ 6
1. IVADAS 8
1.1. Teorinis pagrindas ir tiriamų reiškinių samprata 8
1.1.1. Savideterminacijos teorija 8
1.1.2. Darbuotojų gerovė 9
1.1.3. Darbo skaitmenizacija 12
1.2. Skaitmenizacijos sąlygoti pokyčiai ir jų sąsajos su darbuotojų gerove 14
1.2.1. Skaitmenizacijos poveikis darbinei sferai 14
1.2.2. Skaitmenizacija ir pamatinių poreikių patenkinimas darbe 18
1.2.3. Netiesioginis skaitmenizacijos poveikis darbuotojų gerovei 21
1.3. Tyrimo tikslas ir uždaviniai 23
2. METODIKA 25
2.1. Tyrimo dalyviai 25
2.2. Tyrimo instrumentai 25
2.3. Tyrimo eiga 28
2.4. Duomenų analizės metodai 29
3. REZULTATAI 30
3.1. Aprašomoji statistika 30
3.2. Darbo skaitmenizacijos aspektų ryšys su darbuotojų gerove 31
4. REZULTATŲ APTARIMAS 37
REKOMENDACIJOS 41
IŠVADOS 43
LITERATŪROS SĄRAŠAS 44
PRIEDAI 55

1. IVADAS
1.1. Teorinis pagrindas ir tiriamų reiškinių samprata
1.1.1. Savideterminacijos teorija
Skaitmenizacijos poveikį darbuotojų gerovei galima geriau suprasti šį reiškinį paanalizavus
per savideterminacijos teorijos prizmę. Savideterminacijos teorija yra makro teorija, kurią pirmieji
pristatė mokslininkai E. L. Deci ir R. M. Ryan (Deci & Ryan, 2000; Ryan & Deci, 2000). Ši teorija
susideda iš smulkesnių teorijų, tarp kurių nepaprastai aktuali yra poreikių subteorija. Ji yra
grindžiama prielaida, kad žmonės, nepaisant jų kultūros ir aplinkos, turi tris pamatinius
psichologinius poreikius: autonomijos, kompetencijos ir susietumo (Ryan & Deci, 2022).
Kompetencijos poreikis atspindi supratimą, kaip pasiekti įvairius išorinius bei vidinius trokštamus
rezultatus, ir veiksmingą reikiamų veiksmų atlikimą, susietumo poreikis apima saugių ir
pasitenkinimą teikiančių ryšių su kitais kūrimą socialinėje aplinkoje, o autonomijos poreikis
apibūdina gebėjimą savarankiškai inicijuoti veiklą ir reguliuoti savo veiksmus (Deci, Vallerand,
Pelletier, & Ryan, 1991). Dėl pirmųjų dviejų poreikių universalumo mokslininkai sutaria, tačiau
trečiasis – autonomijos – poreikis sulaukia didesnės kontroversijos tarpkultūriniuose tyrimuose,
ypač kolektyvistinių šalių mokslinėje literatūroje (Deci & Ryan, 2012). Kita vertus, egzistuoja
tyrimų teigiančių, jog autonomijos poreikio patenkinimas gali turėti net stipriausią teigiamą efektą
žmonių gerovei (Fotiadis, Abdulrahman, & Spyridou, 2019; Shir, Nikolaev, & Wincent, 2019). Tad
yra pakankamai įrodymų, jog autonomijos poreikis yra toks pats svarbus kaip ir kompetencijos, ir
susietumo, ypač analizuojant darbinį kontekstą Vakarų šalyse. Šie trys poreikiai sudaro
savideterminacijos teorijos pamatą.
Taikant savideterminacijos teoriją tiek moksliniuose tyrimuose, tiek praktikoje yra nepaprastai
svarbu suprasti jos prielaidas apie psichologinių gerovės procesų veikimo mechanizmus. Ši teorija
mokslinėje literatūroje yra vertinama kaip viena reikšmingiausių optimalaus funkcionavimo teorijų
– ji pritaikyta ir kiekybiškai išbandyta įvairiose srityse, įskaitant psichologiją, sociologiją ir vadybos
mokslą (Meske, 2019). Jos viena pagrindinių idėjų, kad įvairių aplinkos veiksnių poveikį darbuotojų
motyvacijai ir patirčiai daugiausia paaiškina (t.y. medijuoja) minėtų trijų pagrindinių psichologinių
poreikių rinkinys (Deci, Olafsen, & Ryan, 2017). Socialinė aplinka (pvz., darbovietė) padedanti
patenkinti šiuos pagrindinius psichologinius poreikius, stiprina vidinę žmogaus motyvaciją. Iš kitos
pusės, aplinkos veiksniai, kurie slopina trijų psichologinių poreikių patenkinimą, mažina individo
vidinę motyvaciją ir trikdo optimalų socialinį funkcionavimą. Tai yra naudinga teorinė informacija,
kadangi remdamosios šios teorijos pagrindu gautais tyrimų rezultatais organizacijos gali sužinoti,
kaip pertvarkyti darbo aplinką, kad ji būtų palankesnė darbuotojų pamatinių poreikių tenkinimui, o
tuo pačiu - ir gerovės užtikrinimui.
Nepaisant to, kad savideterminacijos teorija yra dažniausiai naudojama siekiant paaiškinti bei
įvertinti žmonių motyvacijos darbe ypatumus ji padeda prognozuoti ir darbuotojų gerovės lygį.
Nemaža dalis, ypač anksčiau atliktų, mokslinių apžvalgų darbuotojų gerovės tema buvo ribotos,
paprastai sutelkiančios dėmesį į streso darbe bei psichosocialinės darbo aplinkos modelius
(Mäkikangas, Kinnunen, Feldt, & Schaufeli, 2016), todėl savideterminacijos teorija leidžia
prisiliesti prie darbuotojų gerovės šiek tiek kitu kampu. Manoma, kad šios teorijos konstruktai yra
esminiai veiksniai reikalingi žmogui pasiekti asmeninę gerovę...