Darbo rinkos prognozavimo modelis Suomijoje

Ištrauka

EDUKOLOGIJOS KATEDRA
Darbo rinka ir karjera
Darbo rinkos prognozavimo modelis Suomijoje

SUOMIJA
Suomijos populiacija siekia truputį daugiau nei 5,4 milijono gyventojų, iš jų – apie 2,5 mln. sudaro
pagrindinę šalies darbo jėgą. Dirbančiųjų amžius pastaraisiais metais žemėja, kadangi baigiančiųjų savo
karjerą ir išeinančių į pensija žmonių amžius auga.
Tai reiškia, kad dirbti pradedama ankstesniame
amžiuje, darbas derinamas su išsilavinimo ar kvalifikacijos įgijimui. Taip pat Suomijoje sparčiai auga ir
imigrantų skaičius, o žmonių karjeros, kaip jau minėta, tampa vis ilgesnės. Tačiau vidutinis bedarbių
skaičius šalyje yra gana didelis ir vis auga, 2013 metų duomenimis šis skaičius siekė 203 000, o dabar
dėl užsitęsusios ekonominės krizės, skelbiama, kad be darbo lieka 450 tūkst. žmonių. O nedarbo lygis
siekia 8,2%.
Dėl ilgalaikio ekonominio nestabilumo Suomijoje, šiuo metu daugelis įmonių dirba neefektyviai ir
įdarbinamumo procentas yra sąlyginai žemas. Didžiausia darbo pasiūla yra šiuose sektoriuose: sveikatos
priežiūros ir socialinių paslaugų, pramonės, didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuose. 
Ši pasiūla ir specialistų paklausa yra nustatoma įvairiais būdais, pvz.: profesionalus barometras (panašiai, kaip ir Lietuvoje), šiuo metodu suprantamiausiai pateikiama informacija, kurių profesijų paklausa yra didelė, o
kurių – maža.
SUOMIJOS DARBO RINKOS PROGNOZAVIMO MODELIS
Suomijoje darbo rinkos tendencijų ir darbo jėgos prognozavimo modeliai sudaromi nuo 1970 m. ir
atliekami kas 3–5 metus.
Šis projektavimas yra paremtas išsivysčiusių pasaulio šalių ekonomikos
vertinimu, remiamasi jų gerąją patirtimi. Žinoma, ši patirtis adaptuojama priklausomai nuo vidaus
politikos pokyčių. Šalies siekiamybė yra subalansuotas ir pasiūlos, ir paklausos santykis valstybėje.
Taigi, šalyje naudojami keli prognozavimo ir projektavimo metodai : ekonometriniai duomenys
(„Ekonometrinis modeliavimas leidžia įvertinti atskirų veiksnių įtaką darbo rinkos prognozavimui.“),
ekstrapoliacija („Praeities patirties pritaikymas prognozuojant nežinomus reiškinius, darant prielaidą,
kad sąlygos iš esmės nesikeis“- verslo žinių žodynas) ir keletas kitų scenarijų pritaikomų nuo vidinės
šalies situacijos. Suomija, taip pat garsėja, kaip šalis naudojanti sudėtinę prognozavimo sistemą
(Makroekonominė prognozė, darbo rinkos paklausos makro lygmens prognozė, darbo rinkos paklausos
sektorinė, diferencijuota prognozė, darbo rinkos pasiūlos prognozė, darbo rinkos paklausos ir pasiūlos
derinimas bei kvalifikacijų turinio prognozė.