DARBO RINKOS EKONOMETRINIS MODELIS

Ištrauka

DARBO RINKOS EKONOMETRINIS MODELIS

TURINYS
ĮVADAS 3
1. EKONOMETRINIO MODELIAVIMO ESMĖ 4
2. DARBO RINKOS EKONOMETRINIO MODELIO PRISTATYMAS 7
2.1. SVAR modelio aprašymas 7
2.2. Naudojami šalies rodikliai 8
2.3. Modelio struktūra 10
3. DARBO RINKOS SITUACIJA LIETUVOJE 12
4. LIETUVOS NEDARBO MODELIAVIMO REZULTATAI 16
IŠVADOS 21
LITERATŪRA 22

ĮVADAS
Kiekybinės prognozės yra itin reikalingos, o valstybiniu mastu pats populiariausias būdas
joms atlikti − ekonometriniai modeliai. Kuriant ekonometrijos modelius remiamasi ekonomikos,
ekonometrijos ir matematinės statistikos mokslų žiniomis. Ekonominis modelis atskleidžia ne tik
ekonomikos rinkų tarpusavio ryšius bet suteikia ekonominėms prognozėms suderinamumą ir
vientisumą. Pagrindinis ekonometrinių modelių pranašumas yra tas, jog jų pagalba galima ekonomikos visumos analizė.
Oficialia ekonometrijos, kaip atskiro mokslo atsiradimo data laikoma 1993 m., kai buvo
įsteigta Ekonometrijos draugija. Šiandien ekonometrijos mokslas suteikia galimybę atlikti realių
ekonominių reiškinių kiekybinę analizę, pagrįstą šiuolaikine ekonomikos teorija ir naujausiais
ekonometriniais duomenų analizės metodais.
Šiame darbe analizuojamas darbo rinkos ekonometrinis modelis ir jo pritaikymo
galimybės Lietuvos darbo rinkos situacijos tyrimui. Tema aktuali, nes darbo rinką nusakančių
ekonometrinių modelių bei jais grindžiamų konkrečių prognozių stinga.
Darbo rinkos analizės reikšmę didina ir neigiami Lietuvos darbo rinkos reiškiniai.
Ekonominės krizės metu Lietuvos ekonomika patyrė didžiulį smūgį, todėl nedarbo rodikliai iki
šiol išlieka aukšti. Nedarbas ekonomine prasme yra visuomenės išteklių švaistymas ir darbo neturinčių
žmonių egzistavimo sąlygų ardymas. Jis sukelia ir neekonominio pobūdžio socialines problemas.
Greita infliacija dezorganizuoja visuomenės ūkinį gyvenimą, o aukštas nedarbo lygis sutrikdo
socialinių procesų eigą visuomenėje. Su nedarbu siejama išaugusi jaunimo emigracija, kuri
tampa didžiausia ilgalaike Lietuvos problema, todėl kuo tiksliau įvertinti ir numatyti tolimesnes
šių kintamųjų tendencijas tampa vis svarbesniu uždaviniu.
Darbo objektas: darbo rinkos ekonometrinis modelis.
Darbo tikslas: išanalizuoti darbo rinkos ekonometrinį modelį.
Darbo uždaviniai:
1.Aptarti ekonometrinio modelio sampratą ir funkcijas;
2.Aprašyti darbo rinkos ekonometrinio modelio struktūrą ir naudojamus makroekonominius rodiklius;
2. Pateikti Lietuvos darbo rinkos ekonometrinio modelio pritaikymo pavyzdį.
Darbo metodai: sisteminė lyginamoji mokslinės literatūros analizė, atskleidžiant darbo
rinkos ekonometrinio modelio ir jo pritaikymo esminius momentus.

1. EKONOMETRINIO MODELIAVIMO ESMĖ
Pirmieji ekonominiai modeliai atsirado XIX amžiaus pabaigoje - XX amžiaus pradžioje,
kai žinomi to meto ekonomistai Walras, Klein, Keynes ir kt. bandė aprašyti ekonomiką
vienalaikiai sprendžiama lygčių sistemomis. Remiantis šių iškilių ekonomistų idėjomis,
skirtingose šalyse buvo sukurtas ne vienas modelis.