Darbo ir namų reikalavimų, paramos sistemų ir vienišumo darbe ryšys

Ištrauka

Baigiamasis magistro darbas
Darbo ir namų reikalavimų, paramos sistemų ir vienišumo darbe ryšys

TURINYS
SANTRAUKA 4
SUMMARY 5
SVARBIAUSIOS SĄVOKOS 6
PRATARMĖ 7
1. ĮVADAS 8
1.1. Vienišumas 8
1.1.1. Vienišumo samprata 8
1.1.2. Vienišumas organizacijoje 10
1.1.3. Vienišumas ir demografiniai darbuotojų ypatumai 13
1.1.4. Vienišumo reikšmė darbuotojui ir organizacijai 15
1.2. Darbo ir namų reikalavimai 18
1.2.1. Darbo ir namų reikalavimų samprata 18
1.2.2. Darbo ir namų reikalavimų ypatumai esant skirtingiems darbo pobūdžiams 22
1.2.3. Darbo ir namų reikalavimai bei demografiniai darbuotojų ypatumai 24
1.2.4. Darbo ir namų reikalavmų reikšmė darbuotojui bei organizacijai 26
1.3. Paramos sistemos 28
1.3.1. Paramos sistemų samprata 28
1.3.2. Paramos sistemos ir demografiniai darbuotojų ypatumai 30
1.3.3. Paramos sistemų ypatumai esant skirtingiems darbo pobūdžiams 32
1.3.4. Paramos sistemų reikšmė darbuotojui bei organizacijai 33
1.4. Darbo ir namų reikalavimų, paramos sistemų ir vienišumo darbe ryšys 34
1.5. Tyrimo tikslas, uždaviniai ir hipotezės 35
2. TYRIMO METODIKA 37
2.1. Tyrimo dalyviai 37
2.2. Tyrimo instrumentai 38
2.3. Tyrimo eiga 41
2.4. Duomenų analizė 41
3. REZULTATAI 42
3.1. Darbo ir namų reikalavimų sąsajos su darbuotojų vienišumu darbo vietoje 42
3.2. Paramos kaip moderatoriaus vaidmuo darbo ir namų reikalavimų bei vienišumo ryšiui 
paaiškinti 44
4. REZULTATŲ APTARIMAS 49
IŠVADOS 53
LITERATŪRA 54
PRIEDAI 68

1. ĮVADAS
1.1. Vienišumas
1.1.1. Vienišumo samprata
Aiškinamasis psichologijos terminų žodynas vienišumą apibrėžia kaip neigiamą emocinę
būseną, stiprų tuštumos ir atskirties nuo kitų žmonių išgyvenimą (Bagdonas, Bliumas 2019). Vadinasi,
vienišumą didžiąja dalimi sudaro emocinis komponentas. Vis dėlto, kaip nurodo Amerikos psichologų
asociacijos žodynas, vienišumas yra ne tik afektinė, bet ir ir kognityvinė diskomforto būsena arba
neramumas dėl buvimo vienu arba savęs suvokimo esant vienam. Taigi, vienišumą galima nagrinėti
dviem aspektais – vieną, susijusį su emocijomis, o kitą – su suvokimu. Praplečiant suvokimą apie tai,
kas yra vienišumas galima paminėti tai, kad dažnai vienišumas siejasi su savęs kaip nemylimo bei
nesvarbaus suvokimu (Rokach, 2018), vadinasi, čia galima išskirti ir su saviverte susijusį vienišumo
komponentą. Taigi, vienišumą galima apibūdinti kaip savo vienumo suvokimą, lydimą nemalonių
jausmų ir paveikiantį savęs vaizdą.
Tam, kad būtų galima geriau suprasti vienišumą, yra prasminga pakalbėti ir apie tai, iš ko gali
būti atpažįstamas šios būsenos patyrimas. Yra pastebėta, kad vienišumas neigiamai paveikia įvairius
žmogaus gyvenimo aspektus (Malcolm, Frost ir Cowie, 2019). Lee su kolegomis (2021) pastebi, kad su
vienišumo išgyvenimu siejamos patirtys paprastai yra artimų draugų neturėjimas, jautimasis
nemėgstamu, prislėgtu, buvimas patyčių auka, nepasitenkinimas gyvenimu, vengimas būti
kompanijoje, taip pat prastesnis savo sveikatos vertinimas. Vadinasi, vienišumas gali būti siejamas tiek
su fizinio, tiek psichologinio, tiek socialinio gerbūvio (ar jo stokos) indikacijomis. Visgi, negalima
paneigti, kad ištakos neretai yra psichologinės. Atsižvelgiant į tai, kad žmonės skiriasi savo
psichologiniais parametrais, peršasi prielaida, kad, vienišumas savaime neatsiranda – tam reikšmės turi
tam tikri individualūs psichikos ypatumai. Kaip vieną reikšmingesnių tokių ypatumų būtų galima skirti
psichologinį asmens atsparumą. Rodriguez, Bellet ir McNally (2020) tyrimas parodė, kad laiko,
praleidžiamo vienumoje, kaip vienišumo įprasminimas gali padidinti atsparumą teigiamos nuotaikos
pablogėjimui, susijusiam su laiku, praleidžiamu vienumoje. Be to, Padmanabhanunni ir Pretorius
(2021) sieja vienišumą su beviltiškumu ir depresija, todėl atsparumo didinimas gali padėti kovoti su
psichikos sveikatos iššūkiais. Tai rodo, kad vienišumą ir jo paveikumą asmens gerovei gali paaiškinti
ne tik asmens būsena, bet ir su ja sąveikaujantys moderatoriai. Jie gali apimti individualias patirtis (pvz,
netektį, auklėjimo praktiką, gyvenimo būdą), kognityvinius ypatumus ir net priklausymą konkrečioms
demografinėms grupėms (Kumar, 2023). Taigi, vienišumą atpažinti gali padėti ne tik afektinė
indikacija, bet įvairūs psichosocialiniai veiksniai.
Vienišumas ir jo reikšmė...