Darbo ginčų sąvoka ir priežastys

Ištrauka

Darbo ginčų sąvoka ir priežastys

TURINYS
ĮVADAS………………………………………………………………….……………..3psl.
DARBO GINČŲ SAMPRATA…………………………………………………...…….4psl.
DARBO GINČŲ KLASIFIKAVIMAS………………………………………...……….4psl.
INDIVIDUALŪS DARBO GINČAI……………………………………………....……5psl.
Individualių darbo ginčų samprata…………………………....……………………..…..5psl.
Individualių darbo ginčų požymiai……………………………………………….……..5psl.
KOLEKTYVINIAI DARBO GINČAI……………………………………….…………6psl.
Kolektyvinių darbo ginčų samprata……………………………………………………..6psl.
Taikinimo komisijos sudarymas………………………………………………….……..6psl.
Kolektyvinio darbo ginčo nagrinėjimas taikinimo komisijoje…………………………..7psl.
Kolektyvinių darbo ginčų nesutarimai……………………………………………..……7psl.
DARBO GINČO NAGRINĖJIMAS DARBO GINČŲ KOMISIJOJE…………………7psl.
DARBO GINČO NAGRINĖJIMAS TEISMUOSE………………………………...…..9psl.
Teismuose nagrinėjami darbo ginčai……………………………………………………9psl.
Nesikreipiant į komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami darbo ginčai……………….9psl.
IŠVADOS…………………………………………………………………………...….11psl.
LITERATŪROS SĄRAŠAS…………………………………………………..……….12psl.

ĮVADAS
Darbo ginčai - tai nesutarimai, kurie kyla iš darbo sutarties tarp darbuotojų ir darbdavio (taip pat
tarp darbdavio ir profesinės sąjungos) dėl nustatytų darbo sąlygų taikymo, naujų darbo sąlygų
nustatymo ir pakeitimo ir kurie yra išsprendžiami įstatymų nustatyta tvarka. Pagrindinė darbo
ginčų priežastis yra kai kurių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovų netinkama pažiūra į
darbuotojų teises bei teisėtus interesus, nepakankamas darbo įstatymų žinojimas, neteisingas jų
supratimas, pritaikymas praktikoje. Darbo ginčai būna individualūs (dėl darbuotojo atleidimo,
perkėlimo į kitą darbą, nušalinimo nuo darbo, nustatytos trukmės kasmetinių atostogų suteikimo,
drausminės nuobaudos skyrimo, darbo apmokėjimo ir kt.) ir kolektyviniai (profesinių sąjungų su
darbdaviu nesutarimai). Mano darbo tikslas – pateikti informaciją apie darbo ginčus ir jų priežastis.

DARBO GINČŲ SAMPRATA
Darbo ginčų sampratą reikėtų sieti su istoriniais dalykais. darbo teisė gan jauna teisės šaka.
Tik 20 a. vid. susiformavo kaip savarankiška ir atsiskyrė nuo civilinės teisės. Romos teisėje
viskas buvo reguliuojama civilinės teisės normų. Tarpukariu nebuvo vieningo akto, kuris
reglamentuotų darbo teisę, todėl nebuvo ir darbo ginčų sureguliavimo akto. Galiojo carinės
Rusijos aktai su pakeitimais.
Teisinėje literatūroje (ne teisės aktuose) buvo vartojami du terminai: darbo ginčai ir darbo
konfliktai. Toks dualizmas baigėsi 1958, kai buvo priimti “darbi ginčų nagrinėjimo tvarkos
nuostatai”, kurie buvo patvirtinti Aukščiausios Tarybos prezidiumo įsaku ir buvo poįstatyminis
aktas. Nuostatai svarbūs tuo, kad jie nekalba apie konfliktus, o tik apie darbo ginčus, kurie yra tik individualūs.
Individualūs darbo ginčai yra pripažinti teisėtais, jei jie kyla dėl iš anksto nustatytų sąlygų
taikymo, o kolektyviniai darbo ginčai siejami su nesutarimais, atsirandančiais nustatant naujas
sąlygas arba keičiant jau esamas.
Darbo ginčas - nesutarimas tarp darbuotojo (darbuotojų) ir darbdavio dėl darbo sutarties, darbo
įstatymų, kitų teisės aktų, darbdavio nustatytų taisyklių taikymo, kolektyvinių sutarčių nuostatų
vykdymo, kurio ginčo šalys neišsprendė tiesioginėse derybose.
DARBO GINČŲ KLASIFIKAVIMAS
Literatūroje paplitęs darbo ginčų klasifikavimas pagal ginčo šalis:
1)individualūs;
2)kolektyviniai.
Individualūs darbo ginčai gali kilti tik kai nevykdomos individualios/kolektyvinės sutarties sąlygos.
Kolektyviniai darbo ginčai turi platesnę jurisdikciją – ne tik vykdant kolektyvinės sutarties
nuostatas, bet ir derantis, derinant pozicijas dėl sutarties.
Pagal priklausomybę nuo teisinių santykių pobūdžio darbo ginčų rūšys:
1)organizacinio pobūdžio (ginčai, kylantys dėl įdarbinimo);
2)procedūrinio pobūdžio (reikėtų laikyti ir kolektyvinius darbo ginčus);
3)procesinio pobūdžio (specifinė procedūra, kuri neįmanoma be teismo).
Pagal subjektus:
1)ginčai, kurių 1 šalis yra darbuotojas;
2)ginčai, kuriuose dalyvauja kiti darbo teisinių santykių subjektai.
Kaip ginčijamo teisinio santykio subjektai įgyvendina savo teises ir pareigas ir kai pritaiko darbo
teisės normą konkretiems visuomeniniams santykiams:
1)kylantys dėl nustatytų darbo sąlygų taikymo;
2)kylantys dėl naujų darbo sąlygų nustatymo, nustatytų darbo sąlygų keitimo.
Siejama su darbo ginčų žinybingumu:
1)ieškininiai darbo ginčai;
2)neieškininiai.