Dantė ,,Pragaras analizė ir interpretacija

Ištrauka

Kai Dantei suėjo trisdešimt penkeri metai, jis lyg sapnuose, lyg ir realybėje 
atsidūrė pragaro prieangyje, kur viskas aplinkui jį šiurpino ir gąsdino. Kai
pasijuto visiškai pabudęs, jis nusprendė ly apšviestos kalvos, tačiau ten jam
kelią pastojo lūšis. Jis galvojo grįžti atgal, tačiau šiek tiek nusiramino. Deja,
tolumoje pasirodė išalkęs liūtas, o šalia jo vilkė geidulių ištroškusi ir žmogų
vedanti į pražūtį. Tačiau jis susikaupė ir stengėsi kuo greičiau pasiekti kalvą.
Tuo metu jis pastebėjo žmogaus siluetą. Tai buvo Beatričės siųstas Vergilijus.
Jis papasakojo apie savo gyvenimą, apie tai, jog jis buvo poetas ir kad buvo
laimingas savo gyvenime bei labai nustebo, kodėl Dantė žengia žemyn į
pragarą, o ne kopia į visų žmonių vilties kalvą. Atpažinęs Vergilijų, Dantė ėmė jį
maldauti, kad apgintų jį nuo vilkės, tačiau šis tik pasakė, jog niekas nėra nuo to
išsigelbėjęs, todėl jis turintis gelbėtis pats. Tačiau kada nors visiems atsibos
vilkės elgesys ir pasaulis ją ištrems ten, kur ji niekam netrukdytų. Vergilijus
pasakė, kad bus jo palydovas skaistykloje ir pragare, nes į dangų jam įžengti
neleista, o Dantė nekantravo pradėti kelionę.