DALYVAUJAMOSIOS KULTŪROS PRINCIPAI IR JŲ TAIKYMAS KAUNO EUROPOS KULTŪROS SOSTINĖS 2022 PROJEKTO KOMUNIKACIJOJE

Ištrauka

DALYVAUJAMOSIOS KULTŪROS PRINCIPAI IR JŲ TAIKYMAS KAUNO EUROPOS KULTŪROS SOSTINĖS 2022 PROJEKTO KOMUNIKACIJOJE
Magistro baigiamasis darbas

TURINYS
LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 3
SANTRAUKA 4
SUMMARY 6
ĮVADAS 8
1. DALYVAUJAMOJI KULTŪRA ŠIUOLAIKINĖJE VISUOMENĖJE 13
1.1 Šiuolaikinių kultūros vartojimo pokyčiai 17
1.2 Auditorijų plėtros strategijos 19
1.3 Dalyvaujamosios kultūros samprata 21
1.4 Dalyvaujamosios kultūros poveikis 23
1.5 Dalyvaujamosios kultūros praktikos 24
1.5.1 Dalyvaujamasis kaimynystė ir dalyvaujamasis miestas 24
1.5.2 Dalyvaujamasis muziejus 27
1.6 Dalyvaujamąją kultūrą skatinantys veiksniai 29
2. DALYVAUJAMOSIOS KULTŪROS VAIDMUO KULTŪROS POLITIKOJE 33
3. DALYVAUJAMOJI KULTŪROS PRINCIPŲ TAIKYMAS KEKS KOMUNIKACIJOJE 37
3.1 Tyrimo metodologija 37
3.2 EKS programos gairės 43
3.3 Dalyvaujamosios kultūros principai KEKS projekto paraiškoje 45
3.4 Atvirumo principas KEKS projekto komunikacijoje 51
3.5 Dalyvaujamoji kultūra KEKS: projekto dalyvių vertinimai 59
IŠVADOS 67
LITERATŪROS SĄRAŠAS 69
PRIEDAI 73

ĮVADAS
Darbo aktualumas. Sparčiai tobulėjančios komunikacijos technologijos, nepriklausomai nuo
asmens buvimo vietos, jo turimo išsilavinimo ar pajamų sudaro iki šiol neegzistavusią galimybę
įsitraukti į kultūrinius procesus ir būti aktyviu jo dalyviu. Kita vertus, atrodo, jog šis technologinis
progresas nedaro įtakos piliečių dalyvavimui kultūroje mūsų šalyje – Lietuvoje net 62,8 procentai
visuomenės narių nedalyvauja jokioje su kultūra susijusioje veikloje („Gyventojų dalyvavimas
kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis“, 2014). Susiklosčiusi situacija skatina ieškoti
priežasčių, kodėl taip yra. Z. Bauman (2008) teigia, jog kinta ne tik technologijos, tačiau ir visuomenės
elgsena. Seniau nusistovėjusios normos, taisyklės ir visuomenėje vyravę dėsningumai dabar nebetenka
aktualumo, nes gyvename nuolatinės kaitos būsenoje. Tai galime pastebėti ir žmogaus santykyje su
kultūra, kur itin svarbus tampa individualizuotas asmens savęs suvokimas ir galimybė reikštis,
prioritetu virsta asmeniniai lūkesčiai ir poreikiai, o instituciniai įsipareigojimai nebetenka prasmės. Dėl
šios priežasties kultūrinės organizacijos savo veikloje turi taikyti naujus komunikacijos būdus su
auditorijomis.
Vykstant sparčiam skaitmeninių technologijų tobulėjimui ir besikeičiant kultūros institucijų
veiklos valdymo specifikai, Europos komisija kaip būtinybę numato inovacijų kultūros ir kūrybos
sektoriuose rėmimą. Komisija, įsipareigojusi teikti paramą kūrybinių industrijų indėliui į Europos šalių
gerbūvį, vienu prioritetų 2015 – 2018 metų Kultūros darbotvarkėje numato pasiekiamos ir įtraukios
kultūros skatinimą (European Agenda for Culture, 2016). P. L. Sacco (2011 a) vartotojų įtraukimą
skatinančią kultūrą apibrėžia sąvoka „Kultūra 3.0“. Autorius teigia, jog dalyvavimas, natūraliai
besireiškiantis interneto bendruomenėse ir skaitmeninėje komunikacijoje, turi tapti nauja kultūros
komunikacijos strategija, teikiamos europiniu mastu rekomendacijos šios kultūros rėmimui. Norint
plačiau analizuoti įtraukios kultūros reiškinį, reiktų pasitelkti dalyvaujamosios kultūros sampratą,
kurios autorius yra H. Jenkins (2005). Dalyvaujamosios kultūros reiškinys, siejamas su interneto
atsiradimu bei kitų komunikacinių technologijų tobulėjimu, pirmiausia pastebėtas medijų vartotojų
elgsenoje. Šiuo metu reiškinys peržengia interaktyvias ribas ir virsta dalyvaujamosios politikos,
žurnalistikos, mokymosi, institucinės aplinkos bei kultūros ir kūrybos sektorių praktikomis.
Technologinės galimybės ne tik gauti komunikuojamą žinutę, bet ir greitai, lengvai ją skleisti, įsitraukti
į procesą, lemia kintantį auditorijų vaidmenį, kuomet iš pasyvių vartotojų tampama aktyviais kūrėjais.
Kalbant apie kultūros vartotojus, svarbus tampa aktyvus dalyvavimas ir didesnis kultūros institucijų
prieinamumas: norima prisidėti prie kūrybinės produkcijos, jos gamybos ir platinimo procesų. Tai kelia
naują iššūkį kultūros institucijoms. Dalyvavimas kultūros komunikacijai teikia simetrišką dvikryptį
judėjimą (Sacco, 2011 a).
Tad, bendradarbiavimas su auditorijomis šiuo metu kinta ir turėtų būti pagrįstas ne tradiciniais
rinkodaros principais, o aktyvaus dialogo iniciavimu.
Nors dalyvavimo patirčių skatinimas kultūrinėse veiklose yra laikomas vienu Europos Sąjungos
prioritetų, projektų, skatinančių auditorijų įsitraukimą yra vos keletas. Vienas tokių didžiausio masto
projektų yra Europos kultūros sostinių iniciatyva, pradėta organizuoti 1985 metais. Lietuva šiame
Europos kultūros sostinės programoje yra dalyvavusi, kai 2009 metais šį titulą laimėjo Vilnius. Šiuo
metu, atrankoje Lietuva dalyvauja antrą kartą, tarp paraiškos teikėjų – Kauno...