COVID-19 POVEIKIO TARPTAUTINEI PREKYBAI VERTINIMAS ES KONTEKSTE

Ištrauka

COVID-19 POVEIKIO TARPTAUTINEI PREKYBAI VERTINIMAS ES KONTEKSTE
Magistro baigiamasis darbas

TURINYS
LENTELIŲ SĄRAŠAS 4
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 5
SANTRUMPŲ SĄRAŠAS 6
ĮVADAS 7
1. TARPTAUTNĖS PREKYBOS TEORINIAI ASPEKTAI 10
1.1. Tarptautinės prekybos samprata ir reikšmė šiuolaikinėje ekonomikoje 10
1.2. ES tarptautinę prekybą lemiantys veiksniai 15
1.3. COVID-19 pandemijos poveikio tarptautinei prekybai tyrimai 22
2. COVID-19 PANDEMIJOS POVEIKIO ES TARPTAUTINEI PREKYBAI VERTINIMO 
METODOLOGIJA 35
3. COVID-19 PANDEMIJOS POVEIKIO ES TARPTAUTINEI PREKYBAI VERTINIMAS
39
3.1. ES tarptautinės prekybos statistinė apžvalga 39
3.1.1. 2017-2022 m. ES tarptautinės prekybos tendencijos ir dinamika 39
3.1.2. ES tarptautinės prekybos pokyčiai pirmosios ir antrosios COVID-19 pandemijos 
bangos laikotarpiu 42
3.2. COVID-19 pandemijos poveikio valstybių narių tarptautinės prekybos ypatumai 48
3.3. Tyrimo rezultatų aptarimas ir diskusija 60
IŠVADOS 63
PASIŪLYMAI 65
LITERATŪRA 66
ANOTACIJA 71
ANNOTATION 71
SANTRAUKA 72
SUMMARY 73
PRIEDAS 74

ĮVADAS
Darbo aktualumas. COVID-19 pandemija charakterizuojama kaip precedento neturintis
globalinis šokas, kuris pasižymėjo dvigubu smūgiu prekybai – mažino tiek paklausą, tiek pasiūlą
(Barlow et al., 2021). Skirtingai nei kitų ekonominių krizių atveju šios krizės praktiškai nebuvo
įmanoma nei prognozuoti, nei deramai jai pasiruošti. Po dešimtmečius vykusios intensyvios
globalizacijos pasaulis buvo priverstas išgyventi staigų deglobalizacijos laikotarpį – buvo uždarytos
sienos, sustojo tiekimo srautai, atsirado nauji prekių ir žmonių judėjimo ribojimai (Barua, 2020).
Šidlauskaitė-Riazanova (2020) pažymi, kad neigiamas pandemijos poveikis ekonomikai yra
neginčijamas, tačiau stokojama aiškumo, kokio masto ekonominį nuosmukį galėjo sukelti ši iki šiol
moderniame pasaulyje precedento neturėjusi sveikatos sistemos krizė. Pasak Ugurlu ir
Jindrichovska (2022), svarbu tirti, kaip pasikeitė prekybos apimtys pasibaigus griežčiausių ribojimų
laikotarpiui. Retrospektyviniai pandemijos poveikio ekonomikai tyrimai gali būti reikšmingi
prekybos srautams atgaivinti. Be to, nėra atmetama tikimybė, kad pandemijos gali kartotis ir
ateityje. Todėl pandemijos poveikio ekonomikai ir prekybai tyrimai turi būti plėtojami įvairių šalių
ir regionų kontekstuose, taip pat ES kontekste.
Barua (2020) akcentuoja, kad pandemija pakeitė prekybos ryšius ir globalizacijos
trajektorijas, vieniems suteikė galimybę ekonomiškai išlošti, kitus – ženkliai susilpnino. Nagrinėjant
pandemijos poveikį prekybai svarbus ne tik trumpalaikis šoko sukeltas poveikis, bet ir ilgalaikiai
padariniai, pvz., galimas tiekimo grandinių, pirkimo įpročių ir kitų aspektų pasikeitimas.
Gruszczynski (2020) pažymi, kad COVID-19 poveikį tarptautinei prekybai (toliau – TP) galima tirti
ne tik kaip vienkartinį, tačiau ir kaip paradigminį pokytį. Tikslinga įvertinti postpandeminės TP
ypatumus lyginant su priešpandeminiais metais.
Mokslinės problemos ištirtumo lygis. COVID-19 pandemijos poveikio TP tema yra nauja,
tačiau dėl savo reikšmės ši tema iškart susilaukė didelio ekonomikos srities mokslininkų dėmesio –
vien 2020 m. nacionalinis ekonomikos tyrimų biuras (NBER) publikavo apie 300 straipsnių
susijusių su COVID-19 pandemijos poveikiu TP (Šidlauskaitė-Riazanova, 2020). Pirmieji poveikio
TP darbai taikė trumpojo laikotarpio ekonomikos ir prekybos duomenų analizę bei prognostinius
metodus. Galima išskirti dvi tyrimų kryptis – COVID-19 pandemijos poveikis šalių TP ir COVID-
19 pandemijos poveikis tarptautinėms tiekimo grandinėms. Gausiai nagrinėtas viruso kilmės šalies
patirtas pandemijos poveikis: pandemijos įtaką Kinijos TP nagrinėjo Barua (2020), Che, et. al.
(2020), Liu, et. al. (2021), Pei, et. al. (2021). JAV patirtą poveikį TP analizavo Bekaert, et. al.
(2020). ES šalių patirtas COVID-19 pandemijos poveikis TP taip pat buvo nagrinėtas įvairių
mokslininkų. Brussevich, et. al.(2022) tyrė pandemijos poveikį su Prancūzija prekiaujančioms
šalims, Minondo (2020) – Ispanijos atvejį. Simola (2021) lygino 2008-2009 m. ekonominės krizės ir pandemijos padarinius prekybai. Kazunobu ir Hiroshi (2020) atliko globalų tyrimą apėmusį net 186 pasaulio
valstybių. Neigiamas COVID-19 poveikis TP buvo ištirtas tiriant skirtingus valstybių regionus.
Siloma (2021) tyrė 40 skirtingo ekonominio išsivystymo valstybių, tyrime buvo siekiama nustatyti
ekonominio išsivystymo įtaką COVID-19 pandemijos poveikio mastui. Matezo ir Matondo (2022)
nustatė neigiamą COVID-19...