Čiurlionio ciklo “Zodiakas” analizė

Ištrauka

Čiurlionio ciklo "Zodiakas" analizė
Čiurlionio "Zodiako" ciklas jo kūryboje turi ypatingą vietą, nulemtą tiek sumanymo, atlikimo, tiek
turtingo kultūrinio podirvio bei poveikio, gausių atgarsių ir interpretacijų.
Temą Čiurlioniui davė senoviniai žvaigždžių mitai, o paskatino jo poetiškas ir romantiškas požiūris į
pasaulį ir kosminę erdvę, laiko didybę. Atsispindėjo šie reiškiniai ir ankstesniuose autoriaus "Paros" bei
"Pasaulio sutvėrimo" cikluose. Čiurlionis mėgęs naktimis vaikščioti ir klausytis gamtos garsų, stebėti
nakties dangaus skliauto judėjimą. Susidomėjimas naujųjų laikų kosmogeninėmis teorijomis ir senovės
mitų studijavimas skatino Čiurlionį kurti imlias, universalias idėjas bei asociacijas. Visatos interpretavimo
modeliai, kuriuos kūrė senovinių Rytų civilizacijų išminčiai ir naujausias mokslas, kaip ir pačios
žvaigždėtosios erdvės, žadino Čiurlionio sieloje kosminio pasaulio didybės vaizdinius ir visų žmonių
bendrumo jausmą. Tai atsispindėjo ir "Zodiako" paveiksluose.
Čiurlionis sumanė "Zodiaką" 1906 metų vasarą. Tai liudytų jo eskizai, kuriu buvo daug, piešti
albumėlyje, kuriame randamos ir pora atitinkamų datų, ir poetiškieji Čiurlionio literatūriniai "Laiškai
Devdorakėliui". Tų "laiškų" vaizdai – žmogus užkopęs į dangų remiančias kalnų viršūnes padainuoti
himno saulei, sfinksų karalaitė ir skorpionas žvaigždėtą naktį dykumoje – irgi giminingi kai kuriems
"Zodiako" paveikslams, ypač minėto albumėlio eskizams.