CITOKINŲ (INF-β, INF-γ ir IL-1β) IR GIMDOS KAKLELIO VĖŽIO SĄSAJOS

Ištrauka

CITOKINŲ (INF-β, INF-γ ir IL-1β) IR GIMDOS KAKLELIO VĖŽIO SĄSAJOS
Baigiamasis magistro darbas

TURINYS
SANTRAUKA 3
SUMMARY 5
PADĖKA, INTERESŲ KONFLIKTAS, BIOETIKOS CENTRO LEIDIMAS 7
SANTRUMPOS 8
ĮVADAS 10
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 11
1. LITERATŪROS APŽVALGA 12
1.1 Gimdos kaklelio vėžys 12
1.2 Gimdos kaklelio vėžio paplitimas 12
1.3 Gimdos kaklelio vėžio etiologija ir patogenezė 13
1.4 Citokinų reikšmė gimdos kaklelio vėžio vystymuisi 15
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI 21
2.1 Tyrimo apimtis 21
2.2 Tyrimo metodai 21
2.2.1 Onkocitologinis gimdos kaklelio tepinėlio tyrimas skystos terpės metodu 21
2.2.2 Žmogaus papilomos viruso aukštos karcinominės rizikos genotipų nustatymas PGR metodu 23
2.2.3 Citokinų nustatymas, naudojant Luminex technologiją 24
2.3 Statistinė analizė 26
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 28
3.1 Kontingento charakteristika 28
3.2 Citokinų koncentracijos kitimas 30
IŠVADOS 36
LITERATŪROS SĄRAŠAS 37
PRIEDAI 43

ĮVADAS
Pasaulyje gimdos kaklelio vėžys yra viena aktualiausių onkologinių ligų, kuri sudaro 6,6 proc.
visų moterų vėžinių susirgimų. Nors ši liga dažniau siejama su silpnai ekonomiškai išsivysčiusiomis
šalimis, Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys užima ketvirtą vietą pagal moterų sergamumą, po krūties, odos
bei gimdos kūno piktybinių navikų 3–5, 9]. Tai jaunų 30–60 metų amžiaus moterų liga [47]. Siekiant
sumažinti sergamumą bei mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio yra skiriama daug dėmesio jo ištyrimui,
tyrimų metodų tobulinimui, prevencinių priemonių taikymui, taip pat gerinamas ankstyvas ligos
diagnozavimas bei kuriami inovatyvius gydymo metodai [69].
Viena iš pagrindinių gimdos kaklelio vėžio išsivystymo priežasčių yra žmogaus papilomos
virusas (ŽPV) [4, 10]. Didžiausią riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu kelia ŽPV 16 ir 18 tipai [9].
Virusas plinta lytiniu keliu, todėl ŽPV užsikrėtimo tikimybė priklauso nuo lytinio gyvenimo ypatumų:
ankstyvo lytinio gyvenimo pradžios, partnerių skaičiaus bei jų infekuotumo ŽPV [15, 16]. Kad išsivystytų
gimdos kaklelio pažeidimai infekcija turi būti ilgalaikė. Yra išskiriami ir kiti veiksniai, kurie padidina
onkogeninių mutacijų riziką: ilgas hormoninių kontraceptinių priemonių naudojimas, rūkymas,
mikroelementų kiekis organizme [13, 17, 18, 21, 47]. Taip pat įtakos ikivėžiniams procesams turi
paveldimumas bei chromosomų lygmens
paklaidos [11, 50].
Uždegimas, kuris atsiranda po virusinės infekcijos, daro įtaką gimdos kaklelio vėžio vystymuisi.
Infiltruotos imuninės ląstelės ir jų sekretuojami citokinai (interleukinai, hemopoetinai, interferonai, navikų
nekrozės faktorius ir chemokinai) įvairiai veikia piktybines ląsteles [22]. Šios baltyminės kilmės
medžiagos, esančios naviko mikroaplinkoje, gali ne tik slopinti, bet ir aktyvinti vėžinių ląstelių dalijimąsi,
proliferaciją bei ligos progresavimą t.y. metastazavimą į kitus organus [13, 23].
Sergant gimdos kaklelio vėžiu, supratus citokinų atliekamas funkcijas ir išmanant jų
koncentracijų kitimus, citokinai gali būti informatyvus ir patogus sekimo žymuo. Citokinų tyrimai iš
periferinio kraujo leistų stebėti onkologinės ligos eigą bei gydymo efektyvumą [12]. Mechanizmų
susijusių su uždegiminiais bei vėžiniais procesais supratimas gali paskatinti novatoriškus gimdos kaklelio
vėžio gydymo metodus [22, 28–32].

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Nustatyti citokinų (INF-β, INF-γ ir IL-1β) ir gimdos kaklelio vėžio sąsajas.
Darbo uždaviniai:
1.Nustatyti citokinų (INF-β, INF-γ ir IL-1β) koncentracijų ryšį su gimdos kaklelio vėžiu.
2.Įvertinti citokinų (INF-β, INF-γ ir IL-1β) koncentracijų sąsajas su gimdos kaklelio vėžio stadijomis.
3.Nustatyti citokinų (INF-β, INF-γ ir IL-1β) koncentracijų ryšį su tiriamųjų amžiumi.

1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Gimdos kaklelio vėžys
Gimdos kaklelio vėžys – tai piktybinis ploksčialąstelinio epitelio arba gimdos kaklelio kanalo
liaukinio epitelio navikas, kuris išsivysto iš ikinavikinių ląstelinių pokyčių, kurių metu vyksta
nekontroliuojama pakitusių ląstelių proliferacija [1].
Plokščialąstelinis epitelinis piktybinis navikas sudaro didžiąją dalį (apie 90 proc.) visų gimdos
kaklelio vėžio atvejų, rečiau nustatomi liaukinio epitelio piktybiniai pakitimai, vadinami adenokarcinoma
(apie 10 proc.). Retais atvejais yra aptinkamas adenoplokščialąstelinis arba smulkialąstelinis navikas
[2, 42].