Citatų skyryba

Ištrauka

Citatų skyryba
1. Citatos išskiriamos kabutėmis. Jei cituojamas visas sakinys, taškas rašomas prieš kabutes: Sakinys:
„Citata.“ Jei cituojama tik dalis sakinio, kablelis rašomas po kabučių: Sakinys „citata“, sakinys.
 
1.1. Kai citatą sudaro atskiras sakinys ar keli sakiniai, po įvadinių žodžių dedamas dvitaškis, o citata
paprastai rašoma toje pačioje eilutėje; ilgesnė citata gali būti pradedama nauja pastraipa, pvz.:
Dar Aristotelis rašė: „Retorika apima visas žmogaus gyvenimo sritis.“
Apie perdėtą kuklumą pasakyta taip: „Jei esi nekompetentingas ar nepasiruošęs, kaip sakaisi, kam eini kalbėti?
O jei tas netiesa, kam pradėti savo kalbą melu?“
1.2. Po citatų esantys ir į jas įsiterpę autoriaus žodžiai rašomi taip kaip autoriaus žodžiai prie tiesioginės
kalbos, pvz.:
„Ar visuomet vaizdingas žodis geriau už neutralų?“ – svarstydamas žodžių vartosenos tikslingumą klausia J.
Pikčilingis. „Stinga išraiškos priemonės, vartok tarmybę“, – sakė Rygiškių Jonas.
„Pareina namo, – toliau rašo skaitytoja, – ir prasėdi visą laiką prie televizoriaus.“
2. Cituojamas eiliuotos kalbos posmas rašomas nauja pastraipa ir be kabučių arba su kabutėmis toje
pačioje eilutėje (eilučių ir posmų pabaiga žymima pasviraisiais brūkšniais), pvz.:
Miškinio kūryboje plazda gyva žodžių dvasia, atklydusi iš liaudies dainų:
Kur miškeliai, pakvipę sakais,
Kur takeliai takai,
Skersai išilgai išminti…
Eilėraštyje kontrasto principu gretinami vaizdai subtiliai perteikia kontekstą: „Ar tai tu, ar maža kregždutė, /
Ant pavasario delno nutūpus, / Sučiauškėjai linksma, lengvutė – / Nuskridai, pamojus sparnais.“
3. Citata, sudaranti autoriaus sakinio dalį, rašoma toje pačioje eilutėje ir pradedama mažąja raide (jei
cituojamas visas sakinys – didžiąja raide) arba išskiriama skliausteliuose, pvz.:
Pasakymas „patraukti kaltinamuoju“, vartojamas Baudžiamojo proceso kodekse, vertinamas kaip specifinis
teisės kalbos pasakymas. Apie švietimo įstaigų pavadinimus taisyklių 1 punkte pasakyta, kad „juose reikia
vengti nebūtinos informacijos“. Šitą pažadą pakartojo apaštalas Paulius, sakydamas, kad „visi esame viena
duona ir vienas kūnas“.
V. Mykolaičio-Putino poemos „Vergas“ žmogus begalinėje gamtos viešpatijoje jaučiasi laisvas („Kur einu –
visur atverti vartų vartai…“) ir nelaisvas („Bet išeit į plačią laisvę negaliu“).
Justino Marcinkevičiaus lyrikoje gausu gyvenimo trapumą liudijančių metaforų: minima „blyški laikinumo
skara“, neretai prieš žmogų iškyla sunkus „išnykimo kalnas“.
Šitą pažadą pakartojo apaštalas Paulius, sakydamas, kad „visi esame viena duona ir vienas kūnas“.

Citatų skyrybos pratybos 
1. Apsakymo __liudžiau pradžia labai paprasta __ai buvo nedidelė balta katytė
2. Salomėjos Nėries lyrikoje pasauliui metamas iššūkis __r nebijau aš girioj paklysti,  Jūroj paskęsti
3. Žmogaus išdidumas gyvenimo šviesos teigimas Salomėjos Nėries lyrikoje lieka nepalaužiamas __is tiek – aš
ir mirsiu šypsodamos saulei,  Ir saulė degs mano akyse