Chrominių ir fazinį būvį keičiančių medžiagų integravimas daugiafunkcinio dizaino gaminiuose

Ištrauka

Chrominių ir fazinį būvį keičiančių medžiagų integravimas daugiafunkcinio dizaino gaminiuose
Baigiamasis magistro projektas

Turinys
Lentelių sąrašas 9
Paveikslų sąrašas 10
Įvadas 12
1. Literatūros apžvalga 14
1.1. Tekstilės pramonės ir greitosios mados įtaka aplinkai 14
1.2. Fazę keičiančios medžiagos (PCM) 15
1.2.1. Hidratuota neorganinė druska 17
1.2.2. Linijiniai ilgos-grandinės angliavandeniliai 17
1.2.3. Polietilenglikolis (PEG) 18
1.2.4. Kitos medžiagos 18
1.3. Chrominės medžiagos 19
1.4. Fotochrominės medžiagos 20
1.4.1. T tipo reakcijoms naudojamos medžiagos 20
1.4.2. P tipo reakcijoms naudojamos medžiagos 21
1.5. Termochrominės medžiagos 22
1.5.1. Leuko pigmentų tipo medžiagos 23
1.5.2. Skystųjų kristalų tipo medžiagos 23
1.6. Naudojimas skirtingose pramonės srityse 24
1.7. Literatūros apibendrinimas 29
2. Tyrimo metodika 30
2.1. Tyrime naudojama medžiaga 30
2.2. Naudojamu produktų cheminė sudėtis 30
2.2.1. Marginimo produktai 30
2.2.2. Fazę keičiančių medžiagų sudėtis 31
2.2.3. Chrominių pigmentų charakteristikos 32
2.3. Paviršiaus modifikavimas plazminiu būdu 32
2.4. Chrominių pigmentų paruošimas naudojimui 34
2.5. Fazę keičiančių medžiagų naudojimas 34
2.5.1. Įmirkymas 34
2.5.2. PCM užnešimas ant gaminio paviršiaus 35
2.6. Bandinių paruošimas 35
2.7. Įvertinimas 38
2.7.1. Subjektyvus vertinimas: žmogaus perspektyva 38
2.7.2. Objektyvus vertinimas: vizualinių pokyčių kiekybinis įvertinimas 38
2.7.3. Duomenų integravimas ir koreliacija 38
2.8. Diferencinės skenuojančiosios kalorimetrijos tyrimas (DSC) 39
2.9. Medžiagos paviršiaus temperatūros matavimas 40
2.10. Laidumo orui tyrimas 41
3. Tyrimų rezultatai 42
3.1. Chrominės apdailos efektyvumas 42
3.1.1. PCM įtaka spalvos pokyčio greičiui 42
3.1.2. Plazminio modifikavimo įtaka spalvos pokyčio greičiui 43
3.2. Temperatūros matavimo rezultatai 45
3.3. Diferencinės skanuojančiosios kolorimetrijos (DSC) tyrimo rezultatai 46
3.4. Laidumo orui tyrimo rezultatai 50
3.5. Fotochrominio pigmento dinaminis tyrimas 51
3.6. Daugiafunkcio dizaino kūrimas 51
3.6.1. Pradinė gaminio idėja 51
3.7. Paruošto prototipo vartotojų vertinimas 55
Išvados 57
Literatūros sąrašas 58

Įvadas
Kiekvienas žmogus gyvena siekdamas patenkinti savo poreikius, kurie yra labai skirtingi ir
individualūs. Bet kokie bebūtume skirtingi, svarbiausi yra fiziologiniai poreikiai, tokie kaip oras,
vanduo, maistas ar prisitaikymas prie įvairių aplinkos sąlygų- šalčio, karščio, vėjo, UV
spinduliuotės ir pan. Tik patenkinus poreikius, reikalingus gyvybei palaikyti, atsiranda saugumo,
socialiniai, emociniai ir savirealizacijos poreikiai. Visuose šiuose etapuose labai svarbus vaidmuo
atitenka tekstilei – nuo oro, vandens filtravimo, maisto gamybos ir medicinos iki gyvenimo kokybės
užtikrinimo ir išskirtinumo pasirenkant drabužius, namų tekstilę; nuo statybos ir kelių tiesimo iki
skrydžių į kosmosą.
Nesvarbu kokius tikslus žmogus sau kelia – pavyzdžiui, savo gyvenimu daryti teigiamą poveikį
visam pasauliui ar tiesiog džiaugtis kasdienine patirtimi, mes privalome užtikrinti, kad ir ateinančios
kartos turėtų galimybę patenkinti savo gyvenimo poreikius. Žemė yra viena ir kitos pasirinkti
negalime. Tai ir yra tvarumo filosofija, kurią 1987 m. bendros ateities ataskaitoje aprašė Jungtinių
Tautų (JT) Brundland komisija [1].
Tekstilės pramonė yra ne tik viena iš seniausių pramonės šakų, jau nuo 18a antros pusės perėjusi
prie mašininės gamybos, bet ir labiausiai aplinką teršiančių sričių. Įgyvendinus pažangesnes
tekstilės gamybos, apdorojimo ir perdirbimo technologijas, galima ženkliai pagerinti tvarumo
rodiklius. Labai svarbu ne tik mažinti energijos sąnaudas parenkant tausojančias tekstilės apdailos
technologijas, gaminti kokybiškas, patvarias, lengvai perdirbamas medžiagas, bet ir pasiūlyti
vartotojui daugiafuncinius, ilgaamžius gaminius. Šiandien tekstilės pramonė ne tik „kuria madą“,
bet sprendžia uždavinius, kaip įvairios apdailos pagalba prisitaikyti prie kintančių šiuolaikinės
visuomenės poreikių, kad gatavi gaminiai atitiktų kiekvieno vartotojo poreikius, būti išskirtiniai ir
funkcionalūs, kuo ilgiau išliktų patrauklūs naudojimui, mažinti vartojimą ir atliekų susidarymą.
Todėl atsirado
„išmaniosios tekstilės“ kūrimo technologijos.
Gyvendami spalvų kupiname pasaulyje, žmonės vedami noro išsiskirti sukūrė įvairias tekstilės
dažymo ir apdailos technologijas. Įvairios aprangos spalvos veikia mūsų kūną, emocijas, gali sukelti
fiziologines reakcijas, įtakoti miegą, nuotaiką ir net pagerinti darbingumą. Chrominės apdailos
pagalba sukurta „išmani tekstilė“ pati gali reaguoti tiek į kūno, tiek...