CHLOROPLASTAI

Ištrauka

REFERATAS
CHLOROPLASTAI

Turinys
1.ĮŽANGA
2.CHLOROPLASTAS, JO PIGMENTAI IR SANDARA
3.PLASTIDŽIŲ TIPAI: CLOROPLASTAI, CHROMOPLASTAI IR LEUKOPLASTAI
4.AUGALŲ PRISITAIKYMAS FOTOSINTETINTI IR CHLOROPLASTUOSE VYKSTANČIOS CHEMINĖS REAKCIJOS
6.IŠVADOS

ĮŽANGA
Chloroplastai- specializuotos augalų ląstelių organelės. Manoma jų kilmė- iš
cianobakterijų. Endosimbiotinė teorija teigia, jog eukariotinės ląstelės galėjo praryti
fotosintetinančias melsvabakteres, tačiau jų nevirškinti, o palikti savoje citoplazmoje ir
pajungti saviems poreikiams patenkinti. Tokia chloroplastų kilmės augaluose teorija buvo
iškelta XX a. pradžioje metais rusų biologo Konstantin Mereschkowski, remiantis XIX a.
pabaigoje pateiktais vokiečių mokslininko biologo Andreas Schimper stebėjimais. XX a.
pradžioje imta labiau domėtis, skirti daugiau dėmesio ne tik augalams, bet ir dumbliams, kurie
taip pat turi chloroplastus.

CHLOROPLASTAS, JO PIGMENTAI IR SANDARA
Chloroplastai- žalią pigmentą chlorofilą (a, b, c) turinti augalinės ląstelės plastidė,
atliekanti fotosintezę. Jos skersmuo- 4-6 µm ,o ilgis – 1-5 µm. Chloroplastai aptinkami augalų
lapuose, prie stiebo paviršiaus ir retkarčiai jaunuose vaisiuose. Dumblių ląstelėse būna vienas,
keli arba daug chloroplastų, kurie neretai skiriasi savo forma bei išsidėstymu. Jie gali būti
plokšti, spirališki, žvaigždiški, disko formos, būti išsidėstę pavieniui, lamelėse, ląstelės
pakraščiuose, ląstelės centre arba pasienyje. Ypač dumbliai pasižymi labai didele ir įvairia
chloroplastų formų įvairove. Neretai chloroplasto forma dumbliuose gali būti ir svarbus rūšies
skiriamasis požymis. Ląstelėje chloroplastų skaičius nėra paveldimas, jie, kaip ir
mitochondrijos, gali dalytis patys, turi DNR.