CHEMINIS LĄSTELIŲ SUJAUDINIMAS (DIRGINIMAS)

Ištrauka

CHEMINIS LĄSTELIŲ SUJAUDINIMAS (DIRGINIMAS)
Elektrokardiograma
Taikomosios fizikos projektinis darbas

SANTRAUKA
Informaciją apie žmogaus veiklą galima gauti užrašant išorinius jos veiklos požymius. Juos galima
užrašyti tam skirtais specialiais prietaisais, nežalojant organizmo. Tokie būdai vadinami
neskvarbiaisiais(neinvaziniais). Jiems priklauso elektrokardiografija. Elektrokardiografo užrašyta kreivė
vadinama elektrokardiograma. Elektrokardiograma (EKG) registruoja širdies elektrinius impulsinius
reiškinius, kurie per skystą ir laidžią vidinę terpę (kraują, limfą) silpnėdami išplinta į jos paviršių. EKG
tiesiogiai neregistruoja širdies mechaninių reiškinių. Veikimo potencialui plintant nervinėmis skaidulomis
arba miokardo laidžiąja sistema, susidaro sužadinti ir nesužadinti širdies plotai, tarp kurių galima
užregistruoti potencialų skirtumą.

ĮVADAS
Dirglumas – tai ląstelių gebėjimas reaguoti elektriniu impulsu į elektrinius, cheminius, mechaninius ar
kitokius poveikius. Dirgliosioms ląstelėms priklauso nervinės, griaučių skersaruožių, tam tikros
sekrecinės ląstelės, be abejonės dirglumas būdingas ir vienam iš svarbiausių žmogaus organų – širdžiai.
Širdyje yra du pagrindiniai ląstelių tipai:
Miokardo ląstelės, kurios sudaro apie 99proc. širdies masės ir atlieka mechaninę
funkciją(susitraukimą ir atsipalaidavimą).
Laidžiosios sistemos ląstelės, kurios generuoja elektrinius impulsus ir laiduoja jų plitimą širdyje.
Šios ląstelės atsakingos už veikimo potencialo susidarymą širdyje.
Veikimo potencialo susidarymas daugeliui ląstelių yra panašus, tačiau skirtingų audinių ląstelių veikimo
potencialai turi savo ypatumų: vienų gyvūnų miokardo ląstelių veikimo potencialo (VP) trukmė yra
keliasdešimt, o kitų net šimtą ir daugiau kartų didesnė už nervinių ląstelių VP.
Širdies veikimo potencialas iš esmės skiriasi nuo griaučių skersaruožių raumenų veikimo potencialų(VP)
keturiais pagrindiniais parametrais, kurie lemia sinchronišką ritmišką širdies sujaudinimą:
1)Veikimo potencialas generuoja savaime;
2) Sklinda nuo ląstelės į ląstelę;
3) Veikimo potencialas neturi savaiminės diastolinės depoliarizacijos;
3) Veikimo potencialų trukmės laikas yra ganėtinai ilgas, o tai neleidžia jiems (VP) sumuotis.
Veikimo potencialo susidarymas miokarde