Černobylio atominės elektrinės atvejo analizė

Ištrauka

Viešosios politikos ir administravimo institutas
Ekologinė katastrofos įtaka tarptautiniam šalies saugumui: Černobylio atominės elektrinės atvejo analizė

TURINYS
ĮVADAS 3
1. Atominės elektrinės įvykio priežastys 4
2. Katastrofos pasekmės mūsų šalyje 5
2.1 Lietuvos vaidmuo po katastrofos 5
3. Pirmieji katastrofą pastebėjo 7
4. Atominės elektrinės pasekmės 8
4.1 Poveikis gamtai ir gyvūnams 10
4.2 Černobylio avarijos metu į aplinką pasklidę radioaktyvūs elementai 10
5. Černobylis šiandien 11
IŠVADOS 12
LITERATŪRA 13
Priedai:
1 pav. Demografinė gyventojų raida Černobylije 9
2 pav. Černobylio atominės elektrinės zona, kurioje ir po 20-ties metų sklinda radiacija, tampa
turistų Meka 12

Įvadas
Ukrainoje 1986 balandžio 26 dieną, dešimt dienų po Černobylio branduolinio reaktoriaus sprogimo,
ugnis ištirpdė jos branduolį itin spontaniškai. Tačiau šios katastrofos drama vis dar klesti, tai ypač
aktualu politikos institucijoms, žiniasklaidai ir tam tikrų interesų grupių ekologams, labdaros
organizacijoms bei mokslininkams. Ši katastrofa lėmė,
socialinę ir ekonominę žalą milijonams žmonių Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje. (TATENA, 2008).
Černobylio katastrofa iš tiesų buvo istorinis įvykis, bet tai vienintelė atominės elektrinės katastrofa,
lėmusi tiek daug mirčių. Nors įvyko plati radiacijos sklaida, tačiau tai neįtakojo jokių moksliškai
patvirtintų mirčių tarp gyventojų.
Gyventojams daugiausiai žalos sukėlė ne radiacija, o stresas, kuris itin paveikė žmonių protus bei psichiką.
Ši Černobylio katastrofa davė daug naudingų pamokų. Viena iš jų yra, radiacijos dozė, kuri gali
sukelti vėžį ir tam tikras paveldėtas
ligas. Černobylis buvo baisiausia kada nors įvykusi atominė katastrofa. Tai atsitiko dėl
netinkamai pastatyto reaktoriaus. Incidento metu žmonių žuvo ne daug palyginant su avarijos
pasekmėmis gamtai, ekonomikai ir žmonių sveikatai ateityje.
Tikslas- Mūsų tikslai šiame darbe buvo įvertinti Černobylio katastrofos poveikį sveikatai,

Objektas- Černobylio atominė elektrinė.
Dalykas- Černobylio katastrofos įtaka mūsų šalies saugumui.
Metodai: dokumentų analizės metodas, taikytas atliekant mokslinės literatūros analizę, kuria
siekiama išsiaiškinti, katastrofos sukeltų padarinių problemas, kurios šiuo metu yra vis dar aktualios.
Uždaviniai:
Išanalizuoti Černobylio atominės elektrinės katastrofos itaką visuomenei.
Atlikti analizės tyrimą siekiant atskleisti koks Černobylis buvo ir kas liko šiandien.
Tyrimo rezultatai:
Susistemintas katastrofos saugumas Lietuvoje.
Atskleista Černobylio atominės elektrinės būklė šiandien.
Pateiktos katastrofos priežastys bei pasekėmės.
Nustatytas poveikis gamtai ir gyvūnams.

Darbo struktūra. Grupinį darbą sudaro įvadas, penkios dalys, išvados bei naudotų šaltinių
įvardinimas (literatūra).
1. Atominės elektrinės įvykio priežastys
Černobylio avarija – pati baisiausia atominės energetikos katastrofa pasaulyje. Sovietų vadovybė
bandė nuslėpti šią katastrofą, o vėliau smarkiai sumažinti jos mastus. Černobylio atominės
elektrinės katastrofa įvyko Balandžio 25 d. kai 4 –as reaktorius buvo planuojamas išjungti
aptarnavimui. Prieš išjungiant, operatorius atliko testą, kurio metu nustatoma, kiek laiko dirba
aušinimo turbinos, nutrūkus reaktoriaus darbui. Testo atlikimui, mažinamas reaktoriaus galingumas.
Atliekant įprastą testą, reaktoriaus galingumas turi būti sumažintas iki 30%, bet tai nebuvo padaryta
dėl elektros energijos poreikio. Taigi reaktorius liko dirbti 50% galingumu. Balandžio 26 d.
atominės elektrinės personalas atnaujino reaktoriaus galingumo mažinimą. Bet operatorius pamiršo
išjungti kontrolerį ties 30% riba, dėl ko galingumas staigiai nukrenta iki 1%.