BŪTINASIS REIKALINGUMAS IR JO TEISĖTUMO SĄLYGOS

Ištrauka

TURINYS
ĮVADAS 3
SANTRUMPŲ SĄRAŠAS 5
1. BŪTINASIS REIKALINGUMAS BAUDŽIAMOJOJE TEISĖJE 6
1.1. Būtinasis reikalingumas ir jo teisėtumo sąlygos teorijoje 6
1.1.1. Būtinojo reikalingumo būtinosios sąlygos 6
1.1.2. Būtinasis reikalingumas ir žalos atlyginimas 10
1.1.3. Būtinojo reikalingumo atribojimas nuo būtinosios ginties 11
1.2. Būtinasis reikalingumas Tarptautinėje Humanitarinėje teisėje 14
2. BŪTINOJO REIKALINGUMO PRAKTINAI ASPEKTAI 17
2.1. Būtinasis reikalingumas Lietuvos baudžiamosiose bylose 17
2.2. Būtinasis reikalingumas Lietuvos administracinėse bylose 22
2.3. Būtinasis reikalingumas Tarptautinio Teisingumo Teismo bylose 26
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 29
LITERATŪROS SĄRAŠAS 31
SANTRAUKA LIETUVIŲ KALBA 34
SANTRAUKA [ ANGLŲ ] KALBA 35

ĮVADAS
Baudžiamosios teisės paskirtis – užtikrinti, kad teisės saugomos vertybės būtų
apsaugotos nuo baudžiamojo įstatymo draudžiamų veikų. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo
kodekso 1 straipsnyje pateikiama, kad jo paskirtis yra apsaugoti ir ginti žmogaus bei piliečio
teises ir laisves, taip pat visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų, naudojant
baudžiamosios teisės priemones. Be to, šis darbas pabrėžia, kad kodeksas nustato ne tik bausmes,
bet ir atsakomybę šalinančius pagrindus. Pavyzdžiui, vienas iš šių pagrindų yra aprašytas
Baudžiamojo kodekso V skyriaus 31 straipsnyje „Būtinasis reikalingumas“. Jo esmė ta, kad
asmuo už savo atliktą veiką neprisiima atsakomybės ir negali būti patrauktas baudžiamajai
atsakomybei. Būtinojo reikalingumo nuostatą galima apibūdinti kaip nusikalstamos veikos
padarymo pateisinimo priemonę. Tačiau svarbu pabrėžti, kad tokią veiką leidžia atlikti tik esant
situacijai, kurioje nebuvo kitų realių alternatyvų, ir asmuo buvo priverstas aukoti vieną saugomą
vertybę dėl kitos.
Darbo aktualumas. Ši atsakomybę šalinanti aplinkybė teismų praktikoje nėra plačiai
taikoma dėl jos sudėtingos konstrukcijos, kuri suteikia erdvę teisiamiems asmenims interpretuoti
ją įvairiais būdais. Dažnai bandoma pasinaudoti būtinuoju reikalingumu, siekiant išvengti
atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, nepaisant to, kad atliktuose veiksmuose
neįmanoma įžvelgti būtinojo reikalingumo sąlygų. Galima teigti, kad būtinasis reikalingumas dėl
savo sudėtingos konstrukcijos yra sudėtingai suprantamas, todėl būtina atlikti išsamesnę ir
gilesnę jo analizę. Be to, kyla problema, kad apie šią temą literatūroje kalbama nedaug, ir net
esant tam tikrai informacijai, jos apimtis yra per maža, kad būtų galima susidaryti išsamų požiūrį
į būtinojo reikalingumo esmę. Be to, teismų praktikoje minimos būtinojo reikalingumo teisėtumo
sąlygos, tačiau jų giluminis nagrinėjimas yra retas.
Darbo naujumas. Ši tema buvo gan aktyviai nagrinėjama XXI amžiaus pirmajame
dešimtmetyje P. Kujalio. Jis gynė daktaro disertaciją pavadinimu „Būtinasis reikalingumas, kaip
aplinkybė šalinanti baudžiamąją atsakomybę“ ir parašė nemažai straipsnių šia tema. Tarp jų yra
straipsniai „Būtinojo reikalingumo nuostatų taikymo problema įsigaliojus naujajam Lietuvos
Respublikos baudžiamajam kodeksui“, „Sąvokos 'Trečiasis asmuo' reikšmė esant būtinajam
reikalingumui“, „Prievarta – būtinojo reikalingumo pavojaus šaltinis“ ir kiti. Stebėtina ir
apmaudu, jog po šio autoriaus darbų šia tema daugiau niekas išsamiai jos nenagrinėjo, išskyrus
atvejus magistrantūros darbuose Lietuvoje.