Baudžiamoji teisė. Seminarai, 2018/2019 m.m., II semestras
I seminaras
Bendrininkavimas
Bendrininkavimo samprata
Bendrininkavimo sąvoka
Bendrininkavimas – tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių
baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimą, kaip ir bet kurią kitą nusikalstamos veikos padarymo formą, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma.
Nėra vieningai sutariama, ar bendrininkavimas galimas tik tiesiogine, ar ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Tai
diskusinis klausimas. Prie subjektyviųjų požymių yra pažymėta prof. Prapiesčio nuomonė.
Bendrininkavimas – ypatinga nusikaltimo padarymo forma. Kelių asmenų – organizatoriaus, kurstytojo, padėjėjo, vykdytojo- suderinta bendra nusikalstama veika potencialiai pavojingesnė visuomenei negu analogiška, bet padaroma vieno asmens. Tai paaiškinama tuo, kad konfliktą su Įstatymu sukelia keletas kaltininkų, todėl neretai bendrininkaujant padaromi pavojingesni, sunkesni nusikaltimai, kurių vienas asmuo nepajėgtų padaryti, ir sudaromos galimybės kilti didesnėms nusikalstamoms pasekmėms.
Bendrininkavimo teorijos; bendrininkavimo institutas Lietuvos valstybės ir kitų šalių baudžiamojoje teisėje
Vokietijos BK bendrininkavime skiria nusikaltimo įvykdymą ir dalyvavimą nusikaltime. Nustatant, kuris bendrininkas laikytinas vykdytoju, o kuris dalyviu, remiamasi bendros veikos dalyvių valios kryptingumu ir vidiniu nusistatymu (subjektyvioji bendrininkavimo teorija). Tad vykdytoju laikomas tas bendrininkas, kuris elgiasi turėdamas vykdytojo valią ir veikos nori, nes ją vertina kaip ,,nuosavą“. Taigi vykdymu pripažįstami veiksmai, kuriais realizuojami objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimo požymiai. Konkretus to bendrininko įnašas į bendrą nusikaltimą pripažįstant jį vykdytoju esminės reikšmės neturi.
Vykdymas gali būti:
Tiesioginis. Tiesioginiu vykdytoju laikomas tas bendrininkas, kuris pats asmeniškai įvykdo baudžiamąją veiką.
Netiesioginis. Netiesioginiu vykdytoju laikomas tas bendrininkas, kuris baudžiamąją veiką padaro per ,,kitą
asmenį“, t. y. ,,svetimomis rankomis“ realizuoja nusikaltimo sudėtį.
Bendras. Bendravykdžiais pagal Vokietijos baudžiamąją teisę gali būti pripažįstami tik tie bendro nusikaltimo
dalyviai, kurie sąmoningai ir to norėdami bendrai įvykdo nusikaltimą.
Bendras vykdymas turi būti pagrįstas veiklos ir vaidmenų bendrame nusikaltime pasidalijimu (objektyvioji
bendrininkavimo teorija). Baudžiamosios teisės teorijoje pažymima, kad susitarimas tarp bendravykdžių gali būti pasiekiamas išraiškingu elgesiu arba tylint, taip pat ir darant veiką (sukcesyvus bendrininkavimas). Bendrame vykdyme kiekvienas dalyvis yra lygiavertis partneris, nuo kurio (kiekvieno) priklauso bendras sprendimas ir apsisprendimas padaryti nusikaltimą, ir kurio įnašas įsilieja į bendrą veiką, ją papildo.
Sprendžiant dalyvavimo nusikaltime klausimus, Vokietijos baudžiamosios teisės teorijoje vadovaujamasi limituoto priklausomumo (akcesoriniu) principu, t. y. kaltinant kurstymu ar padėjimu būtina nustatyti, kad pagrindinio kaltininko – vykdytojo elgesys yra kaltas, padarytas tyčia.
Vokietijos, kaip ir kai kurių kontinentinės teisinės sistemos valstybių (pvz., Danijos, Švedijos), BK bendrosiose dalyse nėra organizatoriaus sąvokos.
Prancūzijos BK bendroje dalyje organizatorius taip pat neminimas, bet nurodomas specialiosios dalies straipsniuose, nustatančiuose atsakomybę už neteisėtos narkotikų gamybos organizavimą, sukilimo organizavimą ir kt. Prancūzijos BK bendroje dalyje yra nurodoma, kad vykdytoju pripažįstamas asmuo, kuris padaro įstatyme numatytą nusikaltimą arba kėsinosi padaryti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Prancūzijos baudžiamosios teisės doktrinoje taip pat nurodoma, kad nusikaltimai gali būti padaromi ir kelių vykdytojų – bendravykdžių, t. y. asmenų, kurie drauge realizuoja to paties nusikaltimo objektyviąją ir subjektyviąją puses. Nurodomos ir kitos bendrininkų rūšys – kurstytojai ir padėjėjai.
A. M. JAV teisinėje sistemoje (daugumos valstijų BK) skiriami vykdytojai ir bendrininkai. Vykdytojai gali būti pripažįstami pirmo ir antro laipsnio. Pirmo laipsnio vykdytoju laikomas toks asmuo, kuris pats tiesiogiai įvykdo nusikaltimą arba veikia per tarpininką, t. y. nusikaltimo įvykdymui panaudoja ,,nepriklausomą agentą“. Tokiais tarpininkais paprastai būna psichinių sutrikimų turintys asmenys, nepilnamečiai ar kiti asmenys, kurių veiksmuose nėra kaltės. Antro laipsnio vykdytojais pripažįstami tie asmenys, kurie su pirmo laipsnio vykdytojais veikė kartu, turėdami tokį pat nusikalstamą ketinimą ir padėdami...
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!