Broniaus Krivicko eilėraščiai – bandymas atskleisti sutrikusio, kryžkelėje atsidūrusio
žmogaus būseną totalitarizmo laikotarpiu Europoje. Kaip ir daugelio poetų Antrojo pasaulinio karo
metų kūryboje bandoma formuoti naujus idealus, nubrėžti ribą tarp to, kas šventa ir kas kasdieniška,
įprasta, retsykiais – netgi pernelyg pompastiška ir pervertinama. Broniaus Krivicko poezijos tema –
garbė ir savigarba, lemianti apsisprendimą aukotis, herojiškos mirties pasirinkimą. Sonetas „Mano
dienos nebūtin pasvirę “ puikiai reprezentuoja poeto lyrikos tematiką ir problematiką. Ryškios
mirties aliuzijos ir simbolinė rudens prasmė. B. Krivicko eilėraščiuose nesunku įžvelgti
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!