Bremenų scenarijus

Ištrauka

1 DJ istorija apie tai,
kaip viskas prasidėjo

Tikėkit, netikėkit,
Istorija sena,
Apie grupelę keistą
Vien muzika gyva.
Jų, sako, buvo ketvertas,
Ne viens, ne du, ne trys,
Nors faktų ir teisybės
Jau nieks neatkapstys.
Bet jei jūs klausot, ką gi
Pradėkim nuo pradžių
Ieškot tiesos istorijoj
Bičiulių keturių.
Pradžių pradžioj iš ryto,
Pakilęs ant tvoros,
Kaip pranašas prieš šventę,
Gaidys ėmė giedot.
Tada dar nežinojo,
Kad šventinė sriuba
Planuojama pagardint
Jo dvasiška galva.
Žiaurioji šeimininkė,
Iššiepusi dantis,
Jį ruošiasi aukoti,
Nes buvo jis gaidys.
Nevykėlis gaidys,
Užkimęs,
Rėkiantis,
Gražuolis,
Bet gaidys…
Tik gaidys…

1 scena. Po langais.
Rytas. Girdėti gaidžių balsai. Viduryj kiemo stovi Petuchauskas ir šaukia.
PETUCHAUSKAS. Aš – žmogus, nesugadintas pinigų!
Atsidaro balkonas, išeina Dalia. Ji ražosi šiltuose saulės spinduliuose.
PETUCHAUSKAS. Dalia, Dalyte, čia aš, Petuchauskas. Aš parėjau!
DALIA. Tu? Kurių velnių čia parsibeldei?! Nekenčiu tavęs!
PETUCHAUSKAS. Aš suprantu tavo pyktį! Dalia, išmesk raktą…
DALIA. Ach raktą… O kur savo padėjai?!
PETUCHAUSKAS. Dingo… Raktai turi tokią savybę… Jie dingsta. Natūraliai…
DALIA. Žinai, ką? Dink ir tu!
PETUCHAUSKAS. Bet… kaip…
DALIA. Natūraliai!
PETUCHAUSKAS. Aš negaliu taip natūraliai dingti! Tu tik išmesk raktą ir mes vėl
būsim kartu!
DALIA. Tuoj! Tuoj aš tau išmesiu!
Išmeta Petuchausko striukę.
PETUCHAUSKAS. Dalia, aš suprantu tavo pyktį, bet taip elgdamasi tu baisiai
rizikuoji! Tu rizikuoji prarasti mane! Jeigu tu išmesi dar nors vieną daiktą…
Dalia išmeta marškinėlius.
PETUCHAUSKAS. Šitas nesiskaito… tai tu manęs daugiau niekada nepamatysi!
Įsidėmėk: niekada!
Dalia meta marškinius, kelnes, kepurę, krūvą kojinių.
PETUCHAUSKAS. Dalia, aš nespėju!
Dalia išmeta kuprinę.
PETUCHAUSKAS. Ačiū! ( Kraunasi kuprinėn daiktus. )
DALIA. Cinikas!!!