BRAZILIJOS PARLAMENTAS

Ištrauka

BRAZILIJOS PARLAMENTAS
Rašto darbas

Turinys
Įvadas 3
Brazilijos politinė sistema ir valdžių padalijimas 3
Parlamento rinkimų sistema 5
Parlamento vidinė struktūra 5
Parlamento įgaliojimai 5
Parlamento nario teisinis statusas 8
Parlamento narių bendradarbiavimas 9
Išvados 12

Įvadas
Šio rašto darbo tikslas – analizuojant Brazilijos Respublikos Konstitucijos tekstą,
išsiaiškinti šios šalies parlamento – Nacionalinio Kongreso įgaliojimus įstatymų leidyboje,
vidinę parlamento struktūrą, parlamento nario statusą ir Kongreso Rūmų sąveiką.
Šią temą pasirinkome dėl to, kad buvo įdomu susipažinti su valstybės, turinčios
kitokią nei Lietuvos Respublikos valdymo formą ir administracinę valstybės struktūrą, istoriją,
parlamento veikimu ir sandara.
Brazilijos Federacinė Respublika (portug. República Federativa do Brasil) –
valstybė Pietų Amerikos žemyne, didžiausia ir daugiausiai gyventojų turinti šio žemyno
valstybė. Brazilija yra didžiausia pagal plotą ir gyventojų skaičių portugališkai kalbanti valstybė
pasaulyje. Šalis taip pat yra penkta pagal užimamą plotą ir gyventojų skaičių (apie 192 milijonai) pasaulio valstybė.
Brazilija užima didelę teritoriją tarp Andų kalnų ir Atlanto vandenyno bei ribojasi
su Urugvajumi, Argentina, Paragvajumi, Bolivija, Peru, Kolumbija, Venesuela, Gajana,
Surinamu ir Prancūzijos Gviana.
Brazilija buvo Portugalijos kolonija nuo Pedro Kabralo išsilaipinimo 1500 m. iki
nepriklausomybės paskelbimo 1822 m. Iš pradžių tapusi nepriklausoma kaip Brazilijos imperija,
respublika su dvejų rūmų įstatymų leidžiamąja valdžia, įkurta 1824 m. ratifikavus pirmąją
konstituciją, egzistavo iki 1889 m. Dabartinė Konstitucija Braziliją apibrėžia kaip federalinę
respubliką. Federaciją sudaro federalinės teritorijos sąjunga, 26 valstijos bei 5564 savivaldybės.
Brazilijos sostinė Brazilija sudaro savarankišką administracinį vienetą - federacinę sostinės apygardą.
Brazilija turėjo septynias konstitucijas nuo jos nepriklausomybės paskelbimo.
Šešios konstitucijos buvo respublikinės, iš jų keturios (įskaitant ir dabartinę) buvo demokratinės.
1891 metų Konstitucija panaikino monarchiją ir įtvirtino valdžių padalijimo principą. Iki šiol
buvo šešiose naujosiose respublikinė konstitucija, dabartinis oficialiai paskelbė 5 spalis 1988, po
to, kai buvo parengtas nacionalinio kongreso, specialiai įgaliota 1984 m.
Brazilijos politinė sistema ir valdžių padalijimas
Pagal šalies Konstituciją Brazilija – federacinė prezidentinė demokratinė
respublika, kurios prezidentas yra kartu ir valstybės, ir vyriausybės vadovas. Valstybėje veikia
daugiapartinė sistema.

Administracinė valstybės struktūra – federacija, tvarkoma pagal JAV modelį.
Municipalitetai yra autonomiški politiniai vienetai. Federacijos valdymo lygiai yra šie:
Sąjunga (federacija),
valstijos
municipalitetai.
Brazilijos vykdomoji valdžia priklauso vyriausybei, vadovaujamai Prezidento. Ji
gali būti perrinkta vienai kadencijai. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso parlamentui –
Nacionaliniam Kongresui – sudarytam iš 2 rūmų:
Deputatų Rūmų
Federalinio Senato.
Įstatymus leidžia dviejų rūmų parlamentas – Nacionalinis Kongresas, kurį sudaro
Deputatų Rūmai ir Federalinis Senatas.
Vykdomoji valdžia priklauso prezidentui ir Ministrų kabinetui, kurio narius skiria
ir atleidžia prezidentas. Respublikos Taryba – prezidento patariamoji institucija, kurią sudaro
prezidentas, viceprezidentas, Deputatų Rūmų pirmininkas, Senato pirmininkas ir didžiausių
partijų vadovai, opozicijos vadovas, teisingumo ministras, 2 prezidento skiriami nariai ir po 2
narius renka Senatas ir Deputatų Rūmai. Respublikos Tarybos narių kadencija – 3 metai.
Teismų sistemą sudaro Aukščiausiasis Federalinis Teismas, Aukštasis teisingumo
teismas, 5 federaciniai teismai, Aukštasis darbo teismas, 24 darbo teismai, Santarvės taryba,
Teismo sprendimų taryba, Aukštasis rinkimų teismas, 27 rinkimų teismai, Rinkimų taryba,
Aukštasis karo teismas, karo teismai, federacinės apygardos ir valstijų teismai.
Aukščiausiasis Federalinis Teismas yra aukščiausia teisminė institucija Brazilijoje.
Jis yra atsakingas už teisingą Konstitucijos aiškinimą ir pritaikymą, vykdo konstitucinę priežiūrą.
Aukščiausiąjį Federalinį Teismą sudaro 11 narių. Aukštąjį teisingumo teismą – 33 nariai,
Aukštąjį darbo teismą – 27 nariai (visų išvardintų teismų narius skiria prezidentas Senatui
pritarus), Aukštąjį rinkimų teismą sudaro 7 teisėjai (3 iš Aukščiausiojo Federalinio Teismo, 2 iš
Aukštojo teisingumo teismo, 2 narius skiria...