Biudžetas

Ištrauka

Įvadas
Nūdienos pasaulyje valstybės vaidmuo turi didelę įtaką šalies ekonomikai. Valstybės dalyvavimas
ekonomikoje įprastai yra vertinamas pagal nacionalinio biudžeto pajamų ir išlaidų dalį bendrajame
vidaus produkte. Per biudžetą perskirstoma didelė nacionalinio produkto dalis – nuo 30 proc. (pvz.,
Lietuva, Latvija) iki 60 proc. (pvz., Danija, Belgija, Švedija) (Skačkauskienė 2013). Svarbiausias
valstybės tikslas yra užtikrinti pajamų į biudžetą surinkimą ir efektyvų lėšų paskirstymą.
Nacionalinio biudžeto pajamų ir išlaidų klausimas yra ypač aktualus Lietuvai. Nuo
nepriklausomybės atgavimo kiekvienais metais biudžeto išlaidos viršijo pajamas, buvo
formuojamas deficitinis biudžetas ir augo valstybės skola.
Darbo tikslas: atliekant literatūros ir statistinių duomenų analizę nustatyti Lietuvos nacionalinio
biudžeto balansui įtakos turinčius veiksnius.

Uždaviniai:
pateikti nacionalinio biudžeto sampratą ir apibrėžti pagrindines jo funkcijas;
išanalizuoti nacionalinio biudžeto pajamų ir išlaidų skirstymą;
atlikti Lietuvos nacionalinio biudžeto balanso ir susijusių veiksnių koreliacinę analizę.
Darbo objektas: nacionalinis biudžetas
Darbo metodas-literatūros analizė.

Nacionalinio biudžeto samprata ir funkcijos
Lietuvos biudžetinė sistema – tai valstybės ir savarankiški vietos savivaldybių biudžetai, kurių
visuma sudaro Lietuvos Respublikos nacionalinį biudžetą, bei nebiudžetiniai fondai. Įvairūs autoriai
pateikia skirtingas biudžeto sąvokos formuluotes. Iš esmės daugumos sąvokų esmė ta pati.
Apibendrinant galima teigti, kad biudžetas yra informacija apie apibrėžto laikotarpio numatomas
pajamas ir išlaidas, atspindinti įsipareigojimų finansavimo mastą.
Įvairūs autoriai nacionalinį biudžetą apibrėžia pana- šiai: „valstybės ir savivaldybių biudžetų
visuma vadinama nacionaliniu biudžetu“ (Skačkauskienė 2012), „nacionalinis biudžetas yra
centrinės vyriausybės ir vietinės valdžios organų (Lietuvoje – savivaldybių) gaunamų pajamų ir
daromų išlaidų tam tikro laikotarpio apyskaita, pateikta detalizuotais straipsniais“ (Skominas 2006).
G. Smalenskas (2007) priduria, kad formuodama biudžetą valstybė turi sukoncentruoti išteklius
svarbiausioms ekonominėms ir socialinėms problemoms spręsti.
Literatūroje yra išskiriamos pagrindinės nacionalinio biudžeto funkcijos (Butkevičius, Bivainis
2009):
1) pajamų perskirstymo;
2) socialinio aprūpinimo;
3) ūkio plėtros;
4) ekonominio stabilizavimo;
5) kontrolės;
6) visuomenės informavimo. Visose valstybėse per biudžetą perskirstoma didelė nacionalinio
produkto dalis – nuo 20 iki 60 proc.
Perskirstomas dydis priklauso nuo šalies politinės sandaros, ekonominės ir socialinės politikos,
istorinių tradicijų ir kitų veiksnių.