Bitė Vilimaitė ,,Peilis ir pirštinė“ interpretacija ir analizė

Ištrauka

Bitė Vilimaitė yra ryškiausia lakoniškos novelės atstovė, kurianti savo meninį pasaulį iš subtilių detalių. Santykis su aplinka grynai emocinis, tačiau dramatiški išgyvenimai nerodomi. Rašytoja kreipiasi į tokį skaitytoją, kuris sugeba savo patirtimi užpildyti praleidimus ir nutylėjimus, jungiančius atskiras kūrinio detales. Vaizduojamos situacijos iš pirmo žvilgsnio atrodo neišraiškingos, ir tik geriau įsižiūrėjus pamatoma, kad buitis ir nereikšmingi įvykiai slepia egzistencines dramas. Minėtus bruožus puikiai atspindi novelė „Peilis ir pirštinė“.
Tekstas pradedamas situacijos nusakymu, kiek ironiškai pristatoma pagrindinė veikėja – senelė. Toks pasirinkimas nestebina – B. Vilimaitė yra feministinės literatūros atstovė, pasak A. M. Pavilionienės, tokie kūriniai yra sutelkti „ties moters patirtimi, moterišku rašymu, moteriškąja tradicija literatūroje“. Tai patvirtina trumpais konstatuojamaisiaissakiniais apibūdinama veikėjos veikla: gėlės ir krežių pynimas.