BĮ „AKMENĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS KULTŪROS CENTRAS“ IŠORINĖS KOMUNIKACIJOS ANALIZĖ

Ištrauka

BĮ „AKMENĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS KULTŪROS CENTRAS“ IŠORINĖS KOMUNIKACIJOS ANALIZĖ
Profesinio bakalauro baigiamasis darbas

Turinys
Lentelių sąrašas 3
Paveikslų sąrašas 4
Terminų ir sąvokų žodynas 5
Santrauka 6
Summary 7
Įvadas 8
1. BĮ „AKMENĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS KULTŪROS CENTRAS“ IŠORINĖS KOMUNIKACIJOS TEORINĖ ANALIZĖ 10
1.1. Organizacijos išorinės komunikacijos samprata ir ypatybės 10
1.2. Komunikacijos sprendimai organizacijos išorinei komunikacijai 15
1.3. Organizacijos išorinės komunikacijos efektyvumo prielaidos ir vertinimas 21
2. TYRIMO METODIKOS APŽVALGA 24
3. BĮ „AKMENĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS KULTŪROS CENTRAS“ IŠORINĖS
KOMUNIKACIJOS EMPIRINIS TYRIMAS 27
3.1. BĮ „Akmenės rajono savivaldybės kultūros centras“ išorinės komunikacijos sprendimų analizė 27
3.2. BĮ „Akmenės rajono savivaldybės kultūros centras“ išorinės komunikacijos sprendimų vertinimas lankytojų požiūriu 30 
3.3. Rekomendacijos BĮ „Akmenės rajono savivaldybės kultūros centras“ išorinei komunikacijai gerinti 38
Išvados ir pasiūlymai 42
Literatūros sąrašas 44

Santrauka
Deimantė Šimkutė, „ BĮ „ Akmenės rajono savivaldybės kultūros centras“ išorinės
komunikacijos analizė“, Skaitmeninės rinkodaros komunikacijos studijų programa,
Verslo fakultetas, Klaipėdos valstybinė kolegija.
Tyrimo problema. Išorinė komunikacija rinkodaroje laikoma viena svarbiausių
organizacijos veiklos efektyvumo prielaidų ir yra viena iš rinkodaros komplekso dedamųjų.
Atliekami Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos tyrimai (2022) suponuoja nuostatą, kad
norint pritraukti įvairesnio amžiaus auditoriją reikia naudotis skirtingais komunikacijos kanalais,
atsižvelgiant į demografinius visuomenės pokyčius pritaikyti organizacijos komunikaciją
skirtingo amžiaus ir poreikių auditorijai. Baigiamajame darbe analizuojama, kaip tradicinių ir
šiuolaikinių komunikacinių sprendimų sąveikoje realizuojama kultūros paslaugų įstaigos išorinė
komunikacija ir identifikuojami paveikiausi jos raiškos būdai.
Tyrimo objektas – BĮ „Akmenės rajono savivaldybės kultūros centras“ išorinė komunikacija.
Tyrimo tikslas – išanalizuoti BĮ „Akmenės rajono savivaldybės kultūros centras“ išorinę komunikaciją.
Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, įstaigos duomenų analizė, anketinė apklausa.
Išvados. Pagrindinė efektyvios komunikacijos organizacijoje prielaida – vidinės ir
išorinės komunikacijos sąveika. Tinkamai naudojama ir suprasta organizacijos vidinė
komunikacija leidžia lengviau perteikti su darbu susijusias mintis ir jas iškomunikuoti išorinėmis
komunikacijos priemonėmis visuomenei. Tinkamai parinkti komunikacijos sprendimai ar kanalai
tokie, kaip: žiniasklaida, radijas, televizija, reklama, ryšiai su visuomene, internetas, elektroniniai
laiškai, socialiniai tinklai, turi įtakos organizacijos išorinės komunikacijos vystymuisi.
Formuojant išorinės komunikacijos politiką, svarbu pasirinkti paveikiausią auditorijai bei pačios
organizacijos poreikius ir galimybes atliepiantį variantą. Šios nuostatos siūlytina laikytis ir BĮ
„Akmenės rajono savivaldybės kultūros centras“, formuojant išorinės komunikacijos politiką. Ją
realizuojant laikytis teorinėmis įžvalgomis ir lankytojų vertinimu paremtomis, darbo autorės pateiktomis rekomendacijomis.
Raktiniai žodžiai: komunikacija, išorinė komunikacija, reklama, ryšiai su visuomenė, žiniasklaida.

Įvadas
Temos aktualumas. Išorinė komunikacija – viena svarbiausių organizacijos veiklos
efektyvumo prielaidų. Ne veltui ji yra viena iš rinkodaros komplekso dedamųjų. Jos aktualumą
rodo ir komunikacijos ekspertų susidomėjimas šia sritimi, jų tyrimai bei praktikų įžvalgos. Bisen,
Priya (2009) savo įžvalgose pamini, kad organizacijos išorinę komunikaciją galima vadinti
procesu, kuris vyksta už organizacijos ribų, padeda organizacijai informuoti visuomenę apie savo
tikslus, veiklas, socialinę atsakomybę. Mokslininkų bei praktikų įžvalgų apie išorinės
komunikacijos svarbą efektyviai veiklai nevalia ignoruoti ir kultūrinių paslaugų tiekėjams.
Remiantis 2021m. atliktame Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos užsakomajame tyrime,
susijusiame su gyventojų dalyvavimu kultūroje bei pasitenkinimu kultūros centrų paslaugomis,
akcentuojama, kad informacijos apie kultūrinius renginius stoka yra vienas iš pagrindinių
aspektų, neskatinančių visuomenės naudotis kultūros srities paslaugomis.