Bendroji automobilio diagnostika

Ištrauka

1 darbas. Bendroji automobilio diagnostika
Laboratorinio darbo tikslas: atlikti pirminę automobilio apžiūrą; susipažinti su diagnostikos eiliškumu.
Teorinė dalis
Pirminė (bendroji) automobilio diagnostika dažniausiai atliekama tada, kai reikia preliminariai ir greitai nustatyti automobilio techninę būklę. Tai būtina atlikti išryškėjus gedimams ir siekiant nuspręsti, kurias automobilio sistemas pirmiausia reikėtų diagnozuoti. Taip pat tada, kai perkamas dėvėtas automobilis ir reikia apsispręsti dėl nuodugnesnės jo apžiūros.
Darbo eiga
I. Automobilio pirminė apžiūra – nustatoma kėbulo būklė. Tikrinama, ar jis nebuvo pažeistas. Jeigu buvo, tai ar
kokybiškai suremontuotas, ar nėra korozinių pažeidimų. Automobilio kėbulo būklė pirmiausia nustatoma vizualiai.
Norint žinoti tikslią automobilio kėbulo būklę, pravartu atlikti automobilio ratų geometrijos matavimus, naudojant specialų prietaisą surasti remontuotas vietas.
II. Įvertinus automobilio kėbulo būklę, pradedamas pirminis automobilio darbo agregatų būklės patikrinimas. Iš pradžių reikia apžiūrėti automobilio variklį. Jį apžiūrint dėmesys kreipiamas į kelis dalykus.
1. Variklio aušinimo sistemos būklę (1 pav.).
a)Aušinimo skysčio skaidrumas, spalva. Skystis turi būti skaidrus, aiškios spalvos. Jei taip nėra, tikėtina, kad
naudojami priedai užsandarinti aušinimo sistemai, pakeistas aušinimo skystis neatitinka gamintojo
reikalavimų (todėl gali reaguoti su buvusiu skysčiu, chemiškai paveikti aušinimo sistemos žarneles), buvo
naudojamas kietas vanduo sistemos skysčių lygiui atkurti, variklinė alyva patenka į aušinimo sistemą.
b)Tikrinamas sandarumas, ar prasiskverbia skysčiai. Tikrinami visi sujungimai, apžiūrimas radiatorius,
aušinimo sistemos siurblys.
c)Žarnelių būklės įvertinimas. Žiūrima, ar jose nėra mikroįtrūkimų, ar jos nėra chemiškai paveiktos,
išsipūtusios, tikrinant nustatoma, ar visomis kryptimis jų standumas vienodas (tai leidžia rasti vidinius
guminių žarnelių atsisluoksniavimus).
d) Įsitikinama, ar veikia variklio radiatoriaus automatinio aušinimo sistema. Užvedus šaltą variklį,
radiatoriaus ventiliatorius neturi veikti. Kaistant varikliui, kai pasiekiama kritinė riba, ventiliatorius
įsijungia, aušinimo sistemos temperatūrai nukritus iki leistinos ribos ventiliatorius automatiškai išsijungia.
Yra automobilių, kuriuose įrengtos kelių pakopų ventiliavimo sistemos. Tai realizuojama naudojant du
ventiliatorius arba dviejų greičių ventiliavimo sistemą. Sugedusi variklio aušinimo sistema ilgainiui sukelia
netolygų automobilio cilindrų mechaninį susidėvėjimą. Kaitinant automobilio variklį galima taip pat
įsitikinti, ar veikia automobilio termostatas. Tai nesunku patikrinti: tiesiog reikia stebėti, kaip keičiasi
temperatūra žarnelėje, kuria aušinimo skystis teka į radiatorių. Kol variklis šaltas ir nėra pasiekęs maždaug
+80°C, temperatūros pokyčio neturi jaustis. Toliau kaistant varikliui juntama, kaip atsidaro termostatas ir
kaip karštas aušinimo skystis pradeda tekėti į radiatorių.
e)Jei yra galimybė, išmatuoti sistemos slėgį.
2. Tepimo sistemos tvarkingumą. Pirmiausia apžiūrima, ar nėra tepimo sistemos nesandarumų. Dažniausiai alyva prasisunkia dėl netvarkingų ir susidėvėjusių riebokšlių. Jei variklis tepaluotas, reikia ieškoti prasisunkimo vietos. Jei jis švariai nuplautas, reikia patikrinus kitas sistemas vėl apžiūrėti automobilio variklį – jį išbandyti važiuojant. Reikia patikrinti automobilio variklio alyvos kiekį, spalvą ir klampumą. Jei tai nesukelia įtarimo, galima matuoti automobilio
tepimo sistemos slėgį. Tai atliekama specialiu prietaisu, skirtu automobilio tepimo sistemos slėgiui nustatyti. Gauti duomenys lyginami su gamintojo nustatytais duomenimis. Bendra tendencija būtų tokia: šalto automobilio variklio tepimo sistemos slėgis turi būti didesnis, nei alyvai įkaitus iki darbinės temperatūros. Varikliui dirbant tuščiąja eiga slėgis turėtų būti nuo 0,5 atm iki 2 atm. Kuo reikšmė didesnė, tuo variklio tepimo sistema tvarkingesnė. Tačiau neturi viršyti gamintojo nustatytų reikšmių. Jei taip yra, gali sugesti tepimo sistema arba įvykti neleistinų pakitimų. Neturint galimybės pamatuoti alyvos slėgį reikia įsitikinti, kad tikrai veikia automobilio avarinio alyvos slėgio signalinė lemputė (įjungus degimą, daugelyje automobilių modelių ji turi šviesti ir nepaisant, kiek laikomas neužvestas variklis, ji negali išsijungti). Pašildžius variklį ir stebint jo darbą tuščiąja eiga neturi būti jokio lemputės mirksėjimo...