Bendravimas

Ištrauka

Bendravimas

Turinys
Įvadas 3
Bendravimo samprata 4
Bendravimo komponentai ir būdai 4
Bendravimo procesas 6
Bendravimo kryptys organizacijoje 7
Veiksmingas bendravimas ir iškylantys barjerai efektyviam bendravimui 7
Efektyvus klausymasis 9
Organizacijoje atlikto tyrimo rezultatai 10
Literatūra 11

Įvadas
Sunku įsivaizduoti gyvenimą be bendravimo. Bendraudami galime keistis mintimis,
idėjomis, mokomės suprasti kaip jaučiasi kiti ir kaip išreikšti save (Wziątek-Staśko, 2011). Tai
procesas, kuris vyksta tam tikroje aplinkoje, kultūrinėje terpėje ir kuris leidžia pasiekti įvairius
tikslus (Hahn, Lippert, Paynton, 2015).
Darbinėje aplinkoje bendravimas suprantamas kaip organizacijos kraujas. Bendravimas,
įtakojamas organizacijos vidinių ir išorinių veiksnių apima įvairias žinutes, informacijos kaitą,
kas susiję su žmonių nuostatomis, tarpusavio santykiais, įgūdžiais, veiklos koordinavimu, ateities
perspektyvų įžvelgimu bei kitais aspektais. Taip efektyvus bendravimas tampa organizaciją
reprezentuojančiu veiksniu, lydinčiu prie sėkmingo funkcionavimo (Hahn ir kt., 2015).
Priešingai, netinkamas bendravimas organizacijoje siejamas su darbuotojų jaučiama nepagarba,
veiklos produktyvumo sumažėjimu ar prastesniu sprendimų priėmimu (Wziątek-Staśko, 2011).
Taigi, analizuojant bendravimą bei siekiant suprasti kaip jis gali prisidėti prie patiriamų
sėkmių ar nesėkmių, svarbu suprasti patį bendravimo procesą, jį skatinančius ir slopinančius
veiksnius.

Bendravimo samprata
Mokslininkai, analizuodami bendravimo sampratą pateikia daugybę šio reiškinio
apibrėžimų. J. Almonaitienė (2007) bendravimą aiškina kaip kasdieninį, neišvengiamą procesą.
Šio proceso metu tėvai bendrauja su vaikais, darbuotojai su savo kolegomis, vadovais ir pan. J.
Keyton (2011) teigia, jog bendravimas tai taip pat procesas, kurio metu keičiamasi informacija,
leidžiančia suprasti vieni kitus. L. K. Hahn ir kolegų (2015) nuomone bendravimą galima
suprasti kaip dinaminį procesą, kuriame dalyvauja du ir daugiau žmonių, kurie keisdamiesi
informacija siekia asmeninių ar individualių tikslų. O kaip išskiria A. Šikšnienė (2009), tai
procesas, kuris leidžia pažinti save ir kuris leidžia mums mokytis.
Bendravimo kaip reiškinio supratimas ir analizė pastaruoju metu sulaukia labai daug
dėmesio analizuojant jį organizacijos aplinkoje (Hahn ir kt., 2015). Verslo pasaulyje
bendravimas siejamas su informacija, jos dalijimusi ir supratimu. Būtent informacijai
suteikiamos reikšmės ir jų bendraprasmiškumas yra esminiais veiksniais, leidžiančiais pasiekti
įvairiapusius tikslus. Priešingai, netinkamas bendravimas vertinamas kaip daugelio
nesusipratimų ir problemų priežastimi. Dėl šių priežasčių, darbuotojai, kurie supranta
bendravimo procesą, žino esminius jo principus bei juos taiko, gali būti vertinamai kaip ta
organizacijos dalimi, kuri prisideda prie ilgalaikių santykių palaikymo ir organizacijos sėkmės
(Lunenburg, 2010).