BENDRAVIMAS ŠEIMOJE - VAIKŲ IR TĖVŲ KONFLIKTAS

Ištrauka

BENDRAVIMAS ŠEIMOJE: VAIKŲ IR TĖVŲ KONFLIKTAS
REFERATAS

TURINYS
ĮVADAS 3
1. BENDRAVIMAS ŠEIMOJE: VAIKŲ IR TĖVŲ KONFLIKTAS 4
1.1. Bendravimo sunkumai vaikystėje 4
1.2. Paauglystė – sunkiausias gyvenimo periodas 5
1.3. Konfliktų priežastys 6
1.4. Sprendimo būdai 8
IŠVADOS 43
INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 46

ĮVADAS
Šeima yra pagrindinė visuomenės ląstelė, pirminis jos kolektyvas. Lietuvos Respublikos
Konstitucijoje rašoma: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja
šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“(III sk. 38 str.). Šeima yra tautos stabilumo, tęstinumo
garantija, prieglobstis žmogui nuo susvetimėjusio pasaulio ir įtampos. Nuo pat atsiradimo šeima
buvo žmonijos kultūrinių, dorovinių vertybių, žmogaus psichologinės kultūros puoselėtoja ir
skleidėja. Vaikai ir tėvai - neatskiriami visą gyvenimą. Tai ir yra šeima. Ji leidžia artimai bendrauti,
sukurti psichologinį komfortą, padėti vienas kitam, patirti savo reikšmingumą, artimo meilę,
užuojautą ir pagarbą. Šeimoje daug vietos doriniam tapsmui, motinos, tėvo ir vaikų meilei, gerumui,
tarpusavio pagarbai ir dorinei elgsenai. Dabartiniu laiku šeimos problemos tapo ypač opios: tėvai ir
vaikai vis dažniau atsiskiria vieni nuo kitų, jie vis daugiau užsiėmę, kaskart vis mažiau laiko lieka
bendravimui, bendram darbui ir poilsiui. Dar ir dabar gaji ilgą laiką vyravusi nuomonė, kad tėvai,
išleidę vaiką į darželį ar mokyklą, visą atsakomybę už jo ugdymą perduoda auklėtojams ir
mokytojams. Mes gyvename didelio tempo laikais. Motinoms ne visada užtenka laiko pabūti kartu,
o dabartinės senelės dažniausiai gyvena atskirai ir nemoka pasakų. Paveikti vaiko vidinį pasaulį per
meną, literatūrą, dailę, kaip kažką aukšto, tyro, gražaus, kaip žmogaus dvasingumo ir dorinio
augimo versmę, artimą vaikystei, - kiekvienos motinos pareiga. Ne viską galima perduoti žodžiais.
Yra pasaulyje minčių jausmų, kurių perduoti žodžiais neįmanoma. Jie tokie sudėtingi, kad juos
reikia pajusti. Kad ir kokias gražias pasakas besektume, apie kokius gražius dalykus bekalbėtume ar
išgyventume, turime atskleisti vaikui, kad šalia jo yra ir blogis, šalia džiaugsmo - skausmas,
nusivylimas, liūdesys. Konfliktas (lot. conflictus-susidūrimas) – priešingų interesų, pažiūrų, siekimų
susidūrimas, kivirčas, ginčas, nesutarimas, galintis susikomplikuoti. Šeimos konfliktai – tai
prieštaravimai, kilę tarp jos narių dėl psichinio, fiziologinio ar socialinio, buitinio nesutaikomumo,
taip pat dėl veiklos motyvų, tikslų, pažiūrų skirtingumo. Jie paprastai būna susiję su tam tikrų
vertybių perkainojimu, būtinumu atsinaujinti. Ne visi prieštaravimai virsta konfliktais.
Prieštaravimai sukelia konfliktus tada, kai paliečia kurio šeimos nario interesus, konkrečią
asmenybę. Kadangi konfliktai sukelia stiprias emocijas, o jos jaudina žmogų, skatina energingai
ginti savo interesus, tai konfliktuojant nesutarimų priežastis dažniausiai užleidžia vietą vien
psichologinėms nuostatoms. Jaunimui ypač trūksta psichologijos bei socialinės psichologijos žinių.
Kuo daugiau žmogus sužino apie aplinkinį pasaulį, tuo daugiau jis įgyja žinių apie žmogų. Jeigu
nepaisoma šios labai svarbios taisyklės, pažeidžiama žinių ir dorovės harmonija. Labai svarbu yra
išsiaiškinti, kokios priežastys lemia tėvų ir vaikų tarpusavio konfliktus, kokie konfliktai būna
vaikystėje, kodėl daugiausia konfliktuojama paauglystėje ir kokiomis priemonėmis, būdais būtų
galima išspręsti kylančius konfliktus.