BAZINIS IR KOMPLEKSINIS SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS

Ištrauka

BAZINIS IR KOMPLEKSINIS SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS

Įvadas
Kasdien pakliūvame į daugybę įvairių situacijų, reikalaujančių priimti tam tikrus
sprendimus. Pavyzdžiui, įsivaizduokite eilinę savo dienos pradžią: jūs turite nuspręsti daugelį
dalykų, tokių kaip ,,ką šiandien apsivilkti“, ,,ką valgyti pusryčiams“, ,,į universitetą važiuoti
autobusu ar automobiliu“ ir pan. Tokie sprendimai nereikalauja didelio pasiruošimo ar
apmąstymų, mes jų priimame tiek daug, kad dažnai net neįsisąmoniname jų ir priimame
sprendimus automatiškai. Tačiau yra ir kitokių, sudėtingesnių situacijų, kurios reikalauja
daugiau pastangų teisingam sprendimo priėmimui, tokių kaip ,,į kurį universitetą įstoti“, ,,kokį
darbą pasirinkti“, ,,kokį partnerį/partnerę pasirinkti“. Pats sprendimų priėmimas aiškinamas
įvairiai iš skirtingų disciplinų pusių: Sprendimų priėmimas – tai procesas, kurio metu individai ir
grupės identifikuoja, derina ir integruoja informaciją (Blackwell Encyclopedia of Sociology);
Sprendimų priėmimas – tai kognityvinis procesas, kurio metu priimamas sprendimas (Webster
žodynas). Sprendimų priėmimas – tai procesas, kurio metu pasirenkama alternatyva arba tam
tikrai alternatyvai suteikiamas prioritetas. Apie sprendimų priėmimo sampratą, sprendimo
priėmimo proceso etapus, apribojimus bei supaprastinimo strategijas taip pat informacijos
radome Ligitos Šarkutės (2009m.) staipsnyje „Sprendimų priėmimo samprata ir tyrimų tradicijos“.
Bazinis sprendimų priėmimas. Perspektyvos teorija
Teorija remiasi idėja, kad žmogus, priimdamas bet kokį sprendimą, siekia užtikrinti, kad jis atneš
maksimalios naudos ir minimalių pasekmių.
1992m. Tversky ir Shafir atliko tyrimą, kurio metu tiriamiesiems pateikdavo pasiūlymą
dalyvauti lažybose. Nurodomos sąlygos: jei atsitiktinai metant monetą atsivers herbas, tiriamasis
laimės 200 dolerių, tačiau jei atsivers skaičius – tiriamasis pralaimės 100 dolerių. Gauti tyrimo
rezultatai: 2/3 tiriamųjų atsisakė dalyvauti lažybose. Tokie gauti rezultatai aiškinami dviem
būdais: individai vadovaujasi tuometine būsena ir atsitiktinai pasirenka nedalyvauti arba
individai yra jautresni potencialiam pralaimėjimui negu potencialiam laimėjimui, t.y. pasireiškia
nuostolių baimė. Pastaroji priežastis taip pat paaiškintų, kodėl žmogus nesirenka sudalyvauti
lažybose (50% - 50%), jei suma, kurią galima laimėti yra ne mažiau dukart didesnė už sumą,
kurią gali pralaimėti.