Bausmių rūšys pagal baudžiamąją teisę

Ištrauka

BAUSMIŲ RŪŠYS PAGAL BAUDŽIĄMĄJĄ TEISĘ 
REFERATAS

TURINYS
TURINYS 3
ĮVADAS 4
1. BAUDŽIAMOJI TEISĖ IKI BEKARIJOS 5
2. NUSIKALTIMAS IR BAUSMĖ 7
3. BAUSMIŲ SISTEMA IR SAMPRATA 8
3. 1. Bausmių rūšys 10
IŠVADOS 12
LITERATŪROS SĄRAŠAS 13

ĮVADAS
Temos aktualumas. Baudžiamoji teisė iki Bekarijos buvo įvairių dėsnių ir principų
mišinys. Romėnų teisė, taikyta Europoje, ir bažnyčios įtaka formavo baudžiamąją praktiką,
kurioje dažnai buvo taikomos žiaurios bausmės, pavyzdžiui, mirtis ir luošinimas. Kaltinamieji
dažnai neturėjo visų procesinių teisių, ir teismai buvo orientuoti į griežtų bausmių taikymą, o ne į
teisėtą procesą. Taliono principas („akis už akį“) ir Hamurapio teisynas atspindėjo primityvų
keršto ir atpildo sampratą. Nusikaltimo samprata buvo labai paprasta, grindžiama keturiais
pagrindiniais požymiais: pavojingumu visuomenei, priešingumu teisei, kaltumu ir baudžiamumu.
Baudžiamoji teisė turėjo aiškias ribas, kuriose bausmės buvo numatytos įstatymuose, o teismas
privalėjo užtikrinti teisingumą. Bausmės buvo taikomos ne tik kaip bausmė už nusikaltimą, bet ir
kaip priemonė visuomenės apsaugai. Teisingumas buvo siekiama užtikrinti griežtai taikant
įstatymus ir bausmes.
Darbo Tikslas: išsiaiškinti bausmės sampratos istorinę raidą ir reikšmę.
Darbo objektas – baudžiamoji teisė, jos rūšys, pritaikymas.
Darbo tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, teismų praktikos analizė.
Darbo Uždaviniai:
1. Apžvelgti baudžiamąją bausmę iki Bekarijos.
2. Apžvelgti nusikaltimą ir bausmes.
3. Išsiaiškinti bausmių sistemos sampratą bei jų rūšis.