Bausmės ir paskatinimai auklėjant vaiką

Ištrauka

BAUSMĖS IR PASKATINIMAI AUKLĖJANT VAIKĄ

ĮVADAS
Šiandieninės vaikų auklėjimo šeimoje patirtys liudija, kad daugelis tėvų šį procesą tapatina su bausmėmis bei
draudimais. Daugumoje šeimų bausmės yra suvokiamos kaip papildoma vaiko auklėjimo priemonė. Vyrauja gaji nuostata, kad bausmės garantuotai bei patikimai ugdo vaiko vertybių sistemą ir efektyviai užkerta kelią daugeliui nepageidautino elgesio apraiškų ir neigiamų socialinių pasekmių. VO „Gelbėkit vaikus“ Lietuvoje atliktas fizinių bausmių vaikams taikymo tyrimas (2022) parodė, kad 20 proc. tėvų Lietuvoje bent kartą per savaitę vaikams taiko žeminančias bausmes. Beveik du trečdaliai tėvų pateisina fizines bausmes vaikams tam tikromis sąlygomis ir yra įsitikinę, kad bausmės padeda išugdyti gerus žmones, daro teigiamą poveikį asmenybės formavimuisi. Tačiau neretai fizinėmis ir žodinėmis bausmėmis, kurias naudoja tėvai, vaikai ne auklėjami, o fiziškai ir moraliai žalojami.

AUKLĖJIMO ŠEIMOJE IR DISCIPLINOS SAMPRATOS TEORINIAI ASPEKTAI
Auklėjimas – tai pagrindinis faktorius kuris veikia kiekvieno žmogaus asmenybinį, vertybinį, drausminį, kognityvinį bei psichosocialinį vystymąsi. L. Jovaišos (2022) požūriu, auklėjimo pagrindinis uždavinys bei misija – padėti ţmogui tapti adekvačia sau ir pasauliui asmenybe: „Būti adekvačiam pasauliui, reiškia gebėjimą jame veikti ir elgtis pagal amžinąsias vertybes atsižvelgiant į kitimo iššūkius. Gebėjimas veikti ir elgtis pasaulyje subręsta auklėjant ţmogų tinkamai su juo santykiaujant. Tuo ir uţsiima auklėjimas.“ (Jovaiša, 2022). Manytina, kad auklėjimas, tai procesas orientuotas į vaiko sąmoningumo, adaptyvaus ir konstruktyvaus veikimo sociume ugdymą, padedantis suprasti asmens esmę ir savitumą bei išlaisvinantis pozityviąją asmenybės potenciją.