Barbora Radvilaitė

Ištrauka

LIETUVOS DIDIKĖ IR LENKIJOS KARALIENĖ:
BARBORA RADVILAITĖ

KAS BUVO BARBORA RADVILAITĖ?
•Barbora Radvilaitė (gimė 1520 m. gruodžio 6 d. , mirė 1251 gegužės 8 d.)(30
metų)) buvo kilminga Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikė ir Goštautų
valdų paveldėtoja. Ji tapo antrąja Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto
Augusto žmona bei Lenkijos karaliene.
•Barbora buvo išsilavinusi, kalbėjo lietuviškai, rusėniškai ir lenkiškai. Ji garsėjo
grožiu – buvo aukšta, liekna, šviesiaplaukė. Apie 1543 m. tapo Žygimanto
Augusto meiluže, o 1547 m. slapta susituokė. Kai vedybos išaiškėjo, kilo
didžiulis skandalas – joms priešinosi tiek Lenkijos didikai, tiek karaliaus motina
Bona Sforca.
•Nepaisant pasipriešinimo, Barbora gavo karalienės titulą – buvo karūnuota
1550 m. gruodžio 7 d. Tačiau ji jau sirgo ir mirė po penkių mėnesių. Ši santuoka
sustiprino Radvilų giminės įtaką.
•Nors jos laikų žmonės ją kritikavo, vėliau Barbora imta vaizduoti kaip tikros
meilės ir tragiško likimo simbolis. Ji įkvėpė daug meno kūrinių, o jos istorija iki
šiol gyva Lietuvos kultūroje.

BARBOROS BIOGRAFIJA•Barbora Radvilaitė (lenk. Barbara Radziwiłłówna) gimė 1520 arba 1523 m. gruodžio 6 d. Vilniuje – tuo metu
viename iš svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų. Tikslūs jos gimimo metai istorikams iki šiol
nėra žinomi, nes tikslių rašytinių šaltinių neišliko.
•Ji buvo viena žymiausių Radvilų giminės narių. Jos tėvas – Jurgis Radvila, Vilniaus kaštelionas ir Lietuvos
didysis etmonas, priklausė aukščiausiam LDK bajorijos sluoksniui. Motina – Barbora Kola – kilusi iš Mažosios
Lenkijos bajorų Stulpų giminės. Barbora turėjo vyresnį brolį Mikalojų Radvilą Rudąjį, vėliau tapusį Vilniaus
vaivada, kancleriu, o taip pat ir seserį Oną. Vienas įtakingiausių jos giminaičių buvo pusbrolis Mikalojus
Radvila Juodasis, Vilniaus vaivada ir LDK etmonas, vienas svarbiausių reformacijos rėmėjų LDK.
•Barbora augo Vilniuje, Neries pakrantėje esančiame Radvilų dvare. Ji buvo auklėjama pagal to meto
aukštuomenės standartus – mokėsi kalbų, etikos, meno, šokio. Barbora mokėjo lenkų, rusėnų (gudų), italų,
lotynų kalbas, šiek tiek kalbėjo lietuviškai. Ji buvo laikoma labai išsilavinusia moterimi, domėjosi politika,
kultūra, menais. Be to, ji buvo puiki šokėja, žaidė šachmatais, mėgo medžioklę, o tai tuo metu buvo reta
kilmingoms moterims.