BANKŲ SĄJUNGOS KŪRIMASIS IR PLĖTRA

Ištrauka

BANKŲ SĄJUNGOS KŪRIMASIS IR PLĖTRA

Turinys
Įvadas 2
Bankų sąjungos kūrimasis 3
Bankų sąjungos kūrmo užbaigimas 5
Pagrindiniai bankų sąjungos tikslai
Bankų sąjungos nauda
Bankų priežiūros prioritetai
Europos centrinio banko prižiūrimų bankų pagrindiniai veiklos rodikliai
Lietuva bankų sąjungoje

Įvadas
Bankų sąjunga yra Europos Sąjungos lygmens bankų priežiūros ir pertvarkymo sistema, skirta
užtikrinti, kad Europos Sąjungos bankų sektorius būtų saugus ir patikimas. Europos bankų sąjunga
buvo kuriama tam, kad Europos bankų veikla būtų skaidresnė, vienodesnė bei saugesnė. Ši sąjunga
užtikrina, kad bankai visoje euro zonoje laikysis vienodų taisyklių. Ji yra svarbi einant link tikros,
tvirtos ekonominės ir pinigų sąjungos. Bankų sąjunga turi užtikrinti, kad žlungantys bankai nebebūtų
gelbėjami mokesčių mokėtojų pinigais. Ši sąjunga turi sudaryti tokias sąlygas finansinėje sistemoje,
jog daugiau nebepasikartotų tokia finansinė krizė kaip 2008-taisias metais. Dėl to yra be galo svarbu
sukurti bei išlaikyti tvirtą Europos sąjungos bankų sąjungą.
Darbo tikslas - išanalizuoti bankų sąjungos kūrimąsi ir plėtrą.
Tyrimo metodas - literatūrinė analizė, grafinė analizė.
Tyrimo uždaviniai:
Bankų sąjungos susikūrimo priežastis;
Bankų sąjungos kūrimosi eiga;
Lietuvos narystė bankų sąjungoje;
Bankų sąjungos nauda ir trūkumai;
Bankų sąjungos struktūra;
Bankų sąjungos plėtra.

Bankų sąjungos kūrimasis
Bankų sąjunga yra pakankamai jauna ir dar gerai laiko nepatikrinta bei nebaigta formuoti
sistema. Jos idėja kilo po finansinės krizės apėmusios visą pasaulį. 2008-tųjų metų rugsėjo mėnesį
žlugo didžiausas Amerikos investicinis bankas "Lehman Brothers". Žlugus šiam bankui finansinė
krizė apėmė visą pasaulio finansų sektorių, nes bankininkai nustojo vieni kitais pasitikėti  ir skolinti
vieni kitiems tarpbankinėje rinkoje. Krizei pasiekus Europą, daugelis bankų atsidūrė ties žlugimo
riba. Vyriausybės ir centriniai bankai, bandydami gelbėti nuo bankroto stambiausias komercines
finansų institucijas, joms skyrė didžiulius niekuo nepadengtus finansinius išteklius. Vyriausybės
pradėjo kelis mėnesius trukusią bankų, kuriems grėsė bankrotas, nacionalizaciją. Visa tai lėmė
daugelio Europos sąjungos šalių biudžetų deficitus bei skolas, ypatingai tų valstybių, kurios iki
finansinės krizės viešuosius finansus valdė neatsakingai bei netinkamai prižiūrėjo komercinius
bankus. Puikus to pavyzdys yra Airija. Jos skola krizės laikotarpiu išaugo nuo 25 % BVP 2007 m. iki
106 % BVP 2011 m. Dėl Airijos vyriausybės sprendimo gelbėti nacionalinius bankus, šalis staiga
atsidūrė tarp labiausiai įsiskolinusių Europos valstybių. Tik vienu vyriausybės sprendimu bankų
įsipareigojimai tapo visų Airijos piliečių skola, o jos dydis ėmė kelti grėsmę valstybės finansams.
Krizė euro zonoje ir besiskiriančios šalių reakcijos į ją parodė bankų ir nacionalinių vyriausybių
tarpusavio priklausomybę. Be to, skirtingi nacionaliniai sprendimai privedė prie bendrosios finansinių
paslaugų rinkos susiskaidymo, o tai savo ruožtu prisidėjo prie skolinimo realiajai ekonomikai
sutrikimų. Pasaulyje kilusiame chaose kiekviena valstybė bandė gelbėtis kaip išmanydama. Europos
sąjungai visa ši suirutė nepraslydo pro akis, kadangi situacija kėlė pavojų visai euro zonai, nes dėl
bendros valiutos didėja tikimybė, jog pokyčiai vienoje Europos sąjungos narėje, gali sukelti pavojų
visos euro zonos ekonomikos vystymuisi ir stabilumui. Norint užtikrinti, kad visa tai daugiau
nebepasikartos, buvo mėginama surasti išeitį. Taigi, Europos sąjungos vadovai nutarė, jog ekonominė
ir pinigų sąjunga turi būti toliau stiprinama ir, kad dalis šių pastangų būtų dedama kuriant integruotą
finansinę sistemą, kuri vėliau buvo pervadinta bankų sąjunga.