BANDYMAI NUSIŽUDYTI TELŠIŲ (ŽEMAIČIŲ) VYSKUPIJOJE XIX a. antroje pusėje–XX a. pradžioje

Ištrauka

BANDYMAI NUSIŽUDYTI TELŠIŲ (ŽEMAIČIŲ) VYSKUPIJOJE
XIX a. antroje pusėje–XX a. pradžioje
(magistro darbas)

Turinys
ĮVADAS 6
ŠALTINIAI IR ISTORIOGRAFIJA 12
I. LYTIS, LAIKAS IR VISUOMENĖ 18
1.1 Vyriškumo raiška ir lyčių konfliktas XX–XXI a 18
1.2 Lytis, kaip bendruomenės praktika 23
1.3 Savižudybė; vyrų ir suicidinio elgesio ryšys 26
II. TELŠIŲ (ŽEMAIČIŲ) VYSKUPIJA XIX A. ANTROJE PUSĖJE – XX A. PRADŽIOJE 31
2.1 Telšių (Žemaičių) vyskupijos erdvė 31
2.2 Telšių (Žemaičių) vyskupijos visuomenė XIX a. antroje pusėje –XX a. pr 33
2.2.1 Moderniąją visuomenę kuriantys veiksniai 33
2.2.2 Demografija, tautybė ir religija 34
2.2.3 Bajorijos luomo funkcijos ir gyvenimo būdo pokyčiai 36
2.2.4 Valstiečių luomo padėtis ir tarpasmeniniai santykiai 38
2.2.5 Miestų socialinio gyvenimo kontrastai 42
III. SUICIDINIS ELGESYS IR VYRIŠKUMO RAIŠKA TELŠIŲ (ŽEMAIČIŲ) 
VYSKUPIJOJE XIX A. ANTROJE PUSĖJE – XX A. PRADŽIOJE 49
3.1 Suicidinis elgesys ir jo teisinis–religinis traktavimas Rusijos imperijoje 49
3 1.1 Savižudybių skaičiaus statistika Rusijos imperijoje ir Telšių (Žemaičių) vyskupijoje 49
3.1.2 Suicidinio elgesio teisinis–religinis vertinimas Rusijos imperijoje 54
3.1.3 Bažnytinė atgaila Telšių (Žemaičių) vyskupijoje 59
3.2 Bandžiusių nusižudyti asmenų 1857–1913 m. Telšių (Žemaičių) vyskupijoje socialinis 
portretas 68
3.2.1 Lytis 68
3.2.2 Socialinė priklausomybė 71
3.2.3 Amžius 75
3.2.4 Šeimyninė padėtis 78
3.2.5 Užsiėmimas ir turtinė padėtis 80
3.3 Bandymo nusižudyti veiksmas 84
3.3.1 Bandymo nusižudyti priežastys 84
3.3.2 Bandymo nusižudyti vieta 89
3.3.3 Bandymo nusižudyti laikas 92
3.3.4 Bandymo nusižudyti būdai 95
IŠVADOS 99
NAUDOTI ŠALTINIAI IR LITERATŪRA 101
SUMMARY 104
PRIEDAI 104

ĮVADAS
Tema: Intensyviai keičiantis visuomenei ir žmonių gyvenimo būdui, konservatyvesnių pažiūrų
atstovai moralios ir kultūringos visuomenės pavyzdžių dažnai ieško XIX a. antros pusės–
XX a. pradžios Lietuvoje. Ypatinga vieta skiriama to meto etnografinio kaimo visuomenei,
jos gyvensenos modeliui, socialiniai sistemai, iškeliant žmonių religingumo, juo paremtos
moralės, darbštumo ir darnaus gyvenimo principus. Tačiau ar tikrai XIX a. antros pusės–
XX a. pr. Lietuvos visuomenės moralė laikytina pavyzdine? Įvertinus situaciją pirmiausia
reikėtų klausti ar bet kurią istorinių laikų visuomenę galima laikyti pranašesne už kurio
nors kito laikmečio, ypač kai kalbama apie visuomenės socialinį modelį ar moralę, kurie
sunkiai gali būti kritiškai įvertinti. Šiuo požiūriu, kalbant apie XIX a. antros pusės–XX a.
pr., nuomonės išsiskiria, nuo laikotarpį pateikiančios kaip perdėtai idealizuotą iki
vaizduojančios kupiną didelės socialinės įtampos, smurto, prievartos, šeimyninių ir
tarpasmeninių konfliktų, taip pat, vyro dominavimo, psichologinio bei fizinio smurto
moterų ir mergaičių atžvilgiu. Vis dėl to, dar nėra pakankamai to meto socialinį gyvenimą
nušviečiančių darbų, kad būtų galima laikytis vienos iš šių pozicijų. Galų gale, reikia
sutikti, kad visuomenė yra mišrus organizmas, kurį vargiai ar galima pateikti įstačius į
konkrečių standartų rėmus. Kai kuriose bendruomenėse bei šeimose būta smurto,
priespaudos, nusikaltimų, kurie neturi analogų šių dienų visuomenėje ir daugeliu atveju
šokiruotų. Tačiau būta ir harmoningų bendruomenių, šeimų, kur egzistavo savitarpio
pagarba bei buvo praktikuojami to meto moralaus elgesio principai. Ne išimtis ir
šiuolaikinė visuomenė, kurioje lygiagrečiai tolerancijos, moralės ir humanizmo filosofijos
pagrindu kuriamų tarpasmeninių santykių taip pat gausu įvairių socialinių problemų.
Vienas iš tokių klausimų, neatsiejamas nuo bet kokio socialinio reiškinio bei
konkretaus laikotarpio visuomenės modelio suvokimo, yra lyties raiška. Vyras ir moteris
yra pagrindiniai ir smulkiausi visuomenės struktūros elementai, kurių pagrindu formuojasi
stambesni dariniai – šeima, giminė, bendruomenė, visuomenė. Nors lytis, kaip fiziologinė
asmens būsena yra statiška, tačiau elgsenos, saviraiškos ir lytį charakterizuojančių
elementų visuma, suprantama kaip vyro vyriškumas arba moters moteriškumas, yra
kintanti ir tiesiogiai priklausoma nuo kultūrinių, socialinių, ekonominių ir visuomenės
moralės pokyčių laiko tėkmėje. Šiuolaikinėje visuomenėje dėl intensyvių pokyčių minėtose
srityse, o labiausiai technologijų, palengvinančių darbus, veiklos ir konkrečios...