Baltijos jūros lygis

Ištrauka

Baltijos jūros lygis

LITERATŪROS APŽVALGA 
Pasaulinio vandenyno vandens lygis kyla nuo 1 mm iki 1,9 mm/m greičiu. Apskaičiuota, kad
bendras pasaulinio vandenyno vidutinis lygis XX amžiuje pakilo 0,17 m (0,12–0,22 m), o nuo 1961
iki 2003 m. pasaulinio vandenyno vidutinis lygis pakilo vidutiniškai 1,8 mm per metus (1,3–2,3 mm
per metus). Baltijos jūros vandens lygio kilimo tempas yra artimas pasaulinio vandenyno vandens
kilimo tempui ir siekia – 1,7 ± 0,5 mm (Dailidiene ir kt., 2012). Ryškėjantys klimato kaitos procesai
Šiaurės Atlanto regione gali turėti įtakos tolimesnei Baltijos jūros hidrologinių sąlygų kaitai.
Paspartėjusią jūros lygio kaitą tiriamajame Baltijos jūros regione galima susieti su pasauliniu jūros
lygio kilimu bei atmosferos cirkuliacijos pokyčiais. Mokslininkai nustatė, kad 75% jūros lygio
kilimą lemia vandens prietaka iš Šiaurės jūros (Agha Karimi ir kt., 2021a). Jūros lygio kaita yra
nulemta oro sąlygų yra su ja susijusią vandens apykaitos intensyvumo tarp Baltijos ir Šiaurės jūros.
Svarbu, kad dėl tam tikrų sąlygų į Baltijos jūrą gali patekti didelis kiekis vandenyno vandens
(Stramska, Chudziak, 2013). Spartėjanti vandens lygio kilimo tendencija labai nepalanki Lietuvai
krantų irimo atžvilgiu, nes, kylant vandens lygiui, bangų ardomasis poveikis gali pasireikšti vis
didesnėje kranto dalyje. Tačiau jūros lygio svyravimus gali lemti vėjo režimo kaita, ypač audrų
metu, vandens mainai tarp Baltijos ir Šiaurės jūros, kritulių ir garavimo balansas, gėlo vandens
prietaka iš upių, sezoniniai vandens tankio pokyčiai.
Jau daugiau nei tris dešimtmečius mokslininkai nerimauja, kad dėl žmogaus veiklos išmetamų
teršalų labai didėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija atmosferoje. Staigus kilimo
šuolis fiksuotas XX amžiaus 8–9 dešimtmečiais. Kapsi ir kt., (2023 m.) mokslininkų skaičiavimai
parodė, kad XX amžiuje pasaulinis vidutinis Baltijos jūros lygio kilimas buvo nuo 1 iki 2 mm per
metus. Tačiau nuo 1991 m. naudojant palydovinę altimetriją, nustatyta, kad pasaulinis vidutinis
jūros lygio kilimas siekė 3–3,4 mm per metus . Be to, iš palydovo altimetrijos duomenų matyti, kad
jūros lygio kilimo greitis sparčiai didėja. Pavyzdžiui, nuo 1993 iki 2002 m. pasaulio vidutinis jūros
lygis kilo 2,27 mm per metus, o naujausi 2013–2022 m. matavimai rodo, kad vidutinis jūros lygis
kyla 4,62 mm per metus (Kapsi ir kt., 2023). Tai rodo, kad jūros lygio kilimas paspartėjo ir tapo
dvigubai didesnis. Kita vertus, tyrimai, paremti potvynių ir atoslūgių matuoklių duomenimis,
parodė, kad Baltijos jūros lygio kilimas per tą patį laikotarpį buvo apie 3 mm per metus (Meier ir
kt., 2004). Klimato kaitos scenarijus sukelia daug neaiškumų dėl nežinomų būsimų šiltnamio efektą
sukeliančių dujų emisijų ir jų koncentracijos visame pasaulyje, dėl pasaulinių ir regioninių modelių
trūkumų ir dėl antropogeninės veiklos tendencijos. Visi trys veiksniai - pasaulinis jūros lygis,
Baltijos jūros druskos koncentracija ir vietiniai atmosferos modeliai prognozuojami pasikeisti
šiltėjančio klimato sąlygomis. Labiausiai vandens lygio kaitai, kaip ir visiems hidrodinaminiams
procesams, įtakos turėjo atmosferos procesų kaita. 1960–2015 metų laikotarpiu globalinio vidutinio
jūros lygio įtaka buvo didžiausia, sudaranti apie 75% kintamumo. Tokių tendencijų praeityje lengva
priskirti klimato kaitai dėl didelio daugiamečio kintamumo. Regioniniai modelių projektai dėl
ateities klimato scenarijų rodo absoliučiųjų jūros lygių kilimą visoje Baltijos jūroje, panašiai kaip ir
šiaurės Atlanto tendencijos (Dieterich & Radtke, 2024). Mokslininkai mano, kad vandens lygio
kilimą pastaraisiais dešimtmečiais reikėtų sieti su dažnėjančia šiltų ir drėgnų oro masių advekcija
šaltuoju periodu, su globaliaisiais atmosferos cirkuliacijos pokyčiais, stiprėjančia pernaša vakarų
kryptimi, kylančia oro temperatūra ir šiltomis žiemomis, kai iškrinta žymiai daugiau kritulių
(Dailidiene ir kt.,...