Bakterijų kvėpavimo procesas ir jo ryšys su toksinėmis infekcijomis

Ištrauka

Turinys
Įvadas 2
1.Pagrindinių bakterijų kvėpavimo tipų samprata 3
2.Kvėpavimo proceso biologinė esmė 5
3.Toksinės infekcijos ir jų sukėlėjų reikšmė 7
Išvados 13
Literatūros sąrašas 14

Įvadas
Aktualumas. Fiziologinius-biocheminius požymius apibūdina: 1) kvėpavimo būdas; 2) azoto
asimiliavimas (iš baltymų, peptono, amino rūgšč 3) ių, amonio ir azoto rūgšties druskų ir
atmosferinio azoto); 4) anglies junginių asimiliavimas ir fermentavimas; 5) medžiagų apykaitos
produktų išskyrimas: sieros vandenilio, amoniako, indolio, organinių rūgšč6) ių, angliavandenių,
dujų ir t. t.; 7) patogeninės ir imunologinės savybės. Pagal kvėpavimo būdą mikrobai skirstomi į 4
grupes: obligatinių aerobų, mikroaerofilų, fakultatyvinių anaerobų ir obligatinių anaerobų.
Mikroorganizmų kvėpavimo būdui nustatyti naudojama keletas metodų, būtent: auginant standžioje
terpėje, nustatant katalazės, oksidazės ir nitratų redukcijos reakcijas. Taigi savo darbe išskirsiu su
kvėpavimu susijusį procesą, bandysiu paaiškinti kokios yra toksinės infekcijos ir jų sukėlėjų
savybės, šaltiniai,ligų požymiai ir profilaktika.
Darbo objektas: bakterijų kvėpavimo procesas.
Tikslas – išanalizuoti bakterijų kvėpavimo proceso biologinę esmę ir toksines infekcijas.
Uždaviniai: :
1. Atskleisti pagrindinių bakterijų kvėpavimo tipų sampratą;
2. Išanalizuoti kvėpavimo proceso biologinę esmę;
3. Išsiaiškinti toksines infekcijas : perfringiozė, cerozė jų sukėlėjų savybės, šaltiniai, ligų požymiai ir profilaktika.

1. Pagrindinių bakterijų kvėpavimo tipų samprata
Pagal kvėpavimo tipą mikroorganizmai skirstomi į:
a) egzotoksinus ir endotoksinus;
b) autotrofus ir heterotrofus;
c) aeronus ir anaerobus;
d) mezofilus ir psichrofilus .
Mikroorganizmai pagal kvėpavimą skirstomi į:
● obligatinius (grieţtus) aerobus, kuriems būtinas laisvas oro deguonis (tuberkuliozės, choleros
sukėlėjai). Jie energijos gauna tiesiogiai oksiduodami. ( C6H12O6 +6O2 → 6CO2 + 6 H2O + 688,5 kcal.) ;
● mikroaerofilus, kuriems reikalingi nedideli deguonies kiekiai ( kai kurios leptospiros, brucelės);
● obligatinius anaerobus, kurie gali gyventi ir daugintis tik nedeguoninėje aplinkoje (stabligės,
dujinės gangrenos, botulizmo klostridijos). Laisvas deguonis obligatiniams anaerobams yra ţalingas.
Energijos jie gauna substrato fermentacijos (rūgimo) metu fermentuodami angliavandeniams, azoto
turinčias medţiagas. Fermentuojant išsiskiria daug maţiau energijos. Tai matyti ir iš gliukozės
fermentacijos: C6H12O6 → 2 C2H5 OH + CO2 + 31,2 kcal.;
● fakultatyvinius anaerobus, kurie gali keisti kvėpavimo tipą. Šiai grupei priklauso dauguma
patogeninių mikrobų ir saprofitų.
Escherichia coli. Šių mikrobų grupė yra labai įvairi ir gausi. Dauguma E. coli bakterijų nėra
pavojingos žmogui, tačiau dalis gali sukelti šlapimo takų infekcines ligas, viduriavimą, kvėpavimo
takų ar kitas ligas. Iš pavojingiausių E. coli rūšies bakterijų yra žinoma E. coli O157:H7, išskirianti
toksinus, kurie gali sukelti viduriavimą, pilvo skausmus ar net inkstų pažeidimus. Įdomu tai, jog ši
pavojinga rūšis buvo atrasta tik 1982 m. neįprastos žarnyno ligos protrūkio metu, kuris kilo dėl
užkrėstų šiais mikrobais mėsainių vartojimo. Infekciją gali sukelti netinkamai termiškai apdorota
mėsa, užterštas vanduo, netinkamai nuplautų žalių vaisių ar daržovių vartojimas. Galima apsikrėsti
ir po kontakto su gyvūnais. Maistą bakterijomis gali apkrėsti ir jį ruošiantys asmenys, pavyzdžiui,
nenusiplovę ranku pasinaudoję tualetu. Sukėlėjai į maistą gali patekti ir nuo virtuvės įrankių ar
plaustymo lentelės, kuri prieš tai buvo naudota daržovių ar mėsos pjaustymui. E. coli O157:H7 gali
net 2 mėnesius išgyventi dirvožemyje, išmatose ar maltoje mėsoje, todėl žmogui susirgti užtenka
labai mažo bakterijų kiekio. Pseudomonas aeruginosa – viena energingiausių ir greičiausiai
plaukiojančių bakterijų. Ši bakterija paplitusi dirvožemyje ir vandens telkiniuose.