Badas įvairiuose žemynuose

Ištrauka

Įvadas
Badas yra pasaulinė problema, kurią paveikė besivystančios šalys. Pagrindinės bado priežastys –
mažos pajamos ir mažai išsivysčiusios ekonomikos. Yra žinoma, kad išsivysčiusiose šalyse maisto
gamybos vienam gyventojui augimas nuo šeštojo dešimtmečio paprastai augo kartu su bendros maisto
gamybos padidėjimu. Besivystančiose šalyse maisto gamyba vienam gyventojui apskritai atsilieka
(OGrada, 2010).
Be to, net pietų šalyse, kur Žalioji revoliucija davė įspūdingų gamybos prieaugių, jos atlygio
pasiskirstymas dažnai buvo gana netolygus. Pastaraisiais dešimtmečiais bado problema buvo
nagrinėjama labiau dėl per didelio gyventojų skaičiaus, o ne dėl teisių į išmokas krizės (Mukherjee, 2019).
Daugelis tyrinėtojų ypatingą dėmesį skiria gyventojų pertekliaus problemai ir jos poveikiui badui.
Mokslininkai teigia, kad gyventojų skaičiaus augimas turi didelę įtaką maisto trūkumui. Badas paveikia
šalis, kuriose vidutinis gyventojų augimo tempas yra didelis (Anthem, 2020).
Jie įrodo faktą, kad badas paveikia daugelį šalių, kuriose vidutinis gyventojų augimo tempas yra
didelis. Afrikos žemyno šalys priklauso mažiau išsivysčiusioms šalims, dėl kurių vietiniams
gyventojams įtakos turėjo ekonominės ir socialinės nelaimės. Statistinė data rodo faktus, kad Afrikoje
dauguma žmonių rimtai kenčia nuo bado ir įvairių ligų (Anthem, 2020).
Tyrėjai tiria bendrą gyventojų pertekliaus poveikį planetos statistikai. Remiantis statistiniais
duomenimis, kasdien nuo bado miršta 86 400 žmonių. Vidutiniškai kasmet miršta 62 milijonai žmonių,
iš kurių tikriausiai 36 milijonai tiesiogiai ar netiesiogiai dėl mitybos trūkumo, infekcijų, epidemijų ar
ligų, kurios puola organizmą, kai jo atsparumas ir imunitetas susilpnėjo dėl nepakankamos mitybos ir
bado (Anthem, 2020).

1. Pasaulio problema: badas
Badas plačiai suprantamas kaip ekstremali galimybės gauti tinkamo maisto krizė, pasireiškianti
plačiai paplitusia prasta mityba ir gyvybių praradimu dėl bado ir infekcinių ligų. Techniniu požiūriu
badas yra situacija, kai vienas iš penkių namų ūkių patiria didelį maisto ir kitų pagrindinių poreikių
trūkumą, kai akivaizdus badas, mirtis ir nepriteklius. Daugiau nei 30 procentų žmonių yra sunkiai
maitinami, o du iš 10 000 žmonių miršta nuo bado (Burns, 2010).
Badas atrodo kaip maisto trūkumas, ir dauguma žmonių mano, kad jį sukelia sausra, karas ar ligų
protrūkis. Kai kurie vis dar tiki paneigtomis XIX amžiaus teorijomis apie perteklinį gyventojų skaičių,
sukeliantį badą. Tačiau badą dažniausiai sukelia daugybė veiksnių, kuriuos papildo prasti (ar net
sąmoningai blogi) politiniai sprendimai, dėl kurių žmonės tampa pažeidžiami. Kai niekas nesprendžia
šio pažeidžiamumo, tai sukelia badą (Singh, 2017).
Badas yra tiesioginis pasaulyje sumažėjusio maisto kiekio, ypač įspūdingo po Antrojo pasaulinio
karo, rezultatas. Per trisdešimt penkerius metus nuo 1950 iki 1985 metų grūdų derlius pasaulyje išaugo
nuo mažiau nei 750 milijonų tonų iki 1,7 milijardo tonų (Ziegler, 2021).
Nors šiuo laikotarpiu pasaulyje buvo beprecedentis gyventojų skaičiaus augimas, maisto
gamybos augimas buvo toks įspūdingas, kad leido 25 procentais padidinti vienam gyventojui
tenkančias maisto atsargas ir atitinkamai padidinti minimalių mitybos standartų atitikimą. Aštuntajame
dešimtmetyje Afrikos maisto gamyba kasmet išaugo tik 1,8 procento, tačiau jos gyventojų skaičius
išaugo 2,8 proc. (Singer, 2016)