AUTIZMO SPEKTRO SUTRIKIMŲ TURINČIŲ MOKINIŲ UGDYMOSI INDIVIDUALIZAVIMAS SPECIALIOSIOSE PAMOKOSE IR PRATYBOSE

Ištrauka

AUTIZMO SPEKTRO SUTRIKIMŲ TURINČIŲ MOKINIŲ UGDYMOSI
INDIVIDUALIZAVIMAS SPECIALIOSIOSE PAMOKOSE IR PRATYBOSE
Bakalauro baigiamasis darbas

Turinys
Bakalauro darbo santrauka 2
Įvadas 4
1 skyrius. MOKINIŲ, TURINČIŲ AUTIZMO SPEKTRO SUTRIKIMŲ, UGDYMO 
INDIVIDUALIZAVIMAS 7
1.1. Autizmo samprata 7
1.2. Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, ugdymo metodikos 8
1.3. Ugdymo individualizavimas ir diferencijavimas 10
2 skyrius. AUTIZMO SPEKTRO SUTRIKIMĄ TURINČIŲ MOKINIŲ UGDYMOSI 
INDIVIDUALIZAVIMO YPATUMAI 13
2.1. Tyrimo metodika ir organizavimas 13
2.2. Tyrimo imtis 14
2.3. Specialiųjų pedagogų nuomonės apie jų mokyklose taikomus mokinių, turinčių
autizmo spektro sutrikimų, ugdymo individualizavimo būdus 14
2.4. Autizmo spektro sutrikimą turinčių mokinių ugdymosi individualizavimas
specialiosiose pamokose ir pratybose 19
2.5. Specialiųjų pedagogų nuomonės apie jų kompetencijas individualizuoti mokinių,
turinčių autizmo spektro sutrikimų, ugdymą 24
Išvados 29
Literatūra 31
Summary 34
Priedai 35

Įvadas
Tyrimo problema ir aktualumas. Išgyventi kiekvieną dieną klasėje yra iššūkis ir
vaikui, ir mokytojui. Tačiau autistiškiems vaikams klasė gali būti dar daugiau iššūkių kelianti
patalpa. Tyrimai rodo, kad daugelis autizmo spektro asmenų turi padidėjusį atsaką į stresą ir jį
patyrus jie atsigauna daug sunkiau ir tam prireikia ilgesnio laiko (Lytle, Todd, 2009, p. 36).
Tokiems vaikams stresą kelia įvairūs garsai (triukšmas, šauksmas), kvapai, apšvietimas, jiems
sunku susikaupti, todėl pamokų metu sunku sekti informacijos srautą, jų mokymosi tempas,
kalbos, užduočių supratimas lėtesnis. Vaikai su autizmo spektro sutrikimu dažnai nesupranta
mokytojo tikslų pamokos metu, sunkiai suvokia skaitomą arba pasakojamą tekstą, jiems sunku
suprasti užduotis, interpretuoti testų atsakymus (Navickienė ir kt. 2019, p. 23). Dauguma tokių
mokinių turi prastą girdimąjį suvokimą, todėl užduoties instrukcijas rekomenduojama pateikti
pasitelkiant regimąjį suvokimą. Jų sąlygos turi būti trumpos ir aiškios, jeigu užduotis sudaryta iš
kelių užduočių – rekomenduojama jas pateikti dalimis, užduotis ir jų atlikimo seką geriausia
pateikti vizualiai, paruoškite mokinį būsimiems pasikeitimams (pakitus pamokų eilės tvarkai ir
pan.), nes menkiausia naujovė autizmo spektro sutrikimą turinčiam mokiniui gali būti stresą
keliantis veiksnys (Kielaitė, 2013, p. 49).
Šiems mokiniams reikalingas ypatingas dėmesys. Norint suteikti kokybišką ugdymą,
reikalingos individualiai mokiniui parinktos užduotys pagal jo pomėgius, gebėjimus, rami
aplinka, vaikui tinkamas mokymosi tempas, komunikacijos forma ir t. t. Vienas iš tokių mokymo
būdų yra individualizavimas ir diferencijavimas. Mokymo diferencijavimas ir individualizavimas
yra puikus būdas užtikrinti, kad mokiniai mokytųsi sau tinkamu tempu ir stiliumi, pagal savo
gebėjimus (Kondratavičienė, 2018, p. 134).
Individualizavimu vadinama veikla, kai atsižvelgiama į individualius mokinių skirtumus
ir ugdymas pritaikomas konkrečiam mokiniui, skiriamos individualios užduotys. Mokymo tikslai
yra tokie pat visiems mokiniams, bet mokinys mokymo medžiagą gali išmokti tokiu greičiu,
koks jam įmanomas (Javsejevienė, Paurienė, 2013, p. 2). Diferencijuotu ugdymu atsižvelgiama į
mokinių turimą patirtį, motyvaciją, interesus, siekius, gebėjimus, mokymosi stilių, pasiekimų
lygius, nes mokiniams pagal tai turi būti pritaikomi mokymosi uždaviniai ir užduotys, ugdymo
turinys, metodai, mokymo(si) priemonės, mokymosi tempas, mokymosi aplinka ir gali būti
skiriama nevienodai mokymosi laiko1. Viena iš individualaus ir diferencijuoto ugdymo formų
yra specialioji pamoka arba specialiosios pratybos.
Vaikai su autizmo spektro sutrikimais jautriai reaguoja į įvairius pojūčius, todėl tiek
1 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planai.