Auklėjimas yra procesas

Ištrauka

„AUKLĖJIMAS YRA PROCESAS...“
Auklėjimas – tai santykių su aplinka, veikla ir savimi – charakterio elgesio formavimas 
Auklėjimu mokoma :
Tinkamai bendrauti.
Tinkamai elgtis su žmonėmis, gamta.
Elgtis pagal pripažintas normas ir etalonus.
 Auklėjimo procesas:
Elgesio normos 
Elgesio nuostatos 
Vidinė pozicija (priešprieša tarp dorovinių normų ir charakterio)
 Vidinės asmenybės pozicijos 
Asmeninė asmenybės pozicija. Tai nuostata į save, kryptingas savęs vertinimas. Ši pozicija
tampa stipriu pastoviu motyvu elgtis pagal darbo reikalavimus, dorovės normas ir žmonių
tarpusavio elgesio kultūrą.
Socialinė pozicija apima įvairias socialines vertybes. Su ja susijusi pilietinė ir politinė žmogaus
pozicija, padedanti orientuotis svarbiausiuose būties ir gyvenimo klausimuose.
Psichologinė asmenybės pozicija . Ją lemia asmeniniai, socialiniai ir kultūriniai poreikiai,
vidinės vertybės, įvairios motyvacinės dispozicijos (interesai, nuostatos, vertybinės
orientacijos).
 Išorinė auklėjimo proceso schema :
pavyzdys               elgesys
pavyzdys       vidinis pokytis            elgesys 
 Auklėjimo proceso išorinė struktūra :
Auklėjimo tikslai+ auklėtiniai+ auklėtojai+ bendradarbiavimas + auklėjimo turinys + priemonės +
būdai
 Vidinę auklėjimo proceso struktūrą sudaro:
Auklėjimo tikslų ir motyvų supratimas.
Poreikis ir noras tobulėti.
Auklėjimo vertybių įsisąmoninimas.
Auklėjimo vertybių išgyvenimas.
Apsisprendimas veikti pagal vertybes.

Mąstymo pagal vertybinius etalonus koregavimas. 
Auklėjimo proceso ypatumai 
Auklėjimo situacijų įvairovė (nekontroliuojamos, atsitiktinės...). Iš to seka auklėjimo
diskretiškumas, netolygumas. Vienais atvejais daugiau formuojamos vienos savybės, o kitais –
kitos. Auklėjimo netolygumą sąlygoja asmenybės vystymosi netolygumai. Kai kurie bruožai
atsiranda staiga, šuoliškai.
Auklėjimo proceso prieštaringumas. Iškyla prieštaravimai tarp elgesio stereotipų ir naujo
elgesio reikalavimų, tarp paauglystės sunkumų ir būtinybės juos įveikti.
Auklėjimo priemonių, veiksmų, būdų įvairovė. Auklėjimo procese auklėjimo priemonės
imamos iš aplinkos, iš tikrovės.
Mokymo procesas turi pabaigą, o auklėjimo procesas trunka nuolat.
 
Auklėjimo principai 
Tikslingumo. Negali būti auklėjimo be tikslo. Tikslai lemia auklėjimo uždavinius, veiksmus.
Pastabumo ir atjautos principas. Reikalauja empatiškumo, tikėti galiomis išspręsti vidines
problemas. Abejingumas ir auklėjimas yra nesuderinami.
Saugos principas. Auklėjant reikia rūpintis apsaugoti žmogų nuo blogos įtakos, stengtis išvengti
fizinės ir dvasinės žalos. Fizinis ir dvasinis blogis – brandos trūkumas. Tiems trūkumams
užtvara – sveikatos, socialumo, dorybių stiprinimas.
Veiksmingumo principas. Šis principas reikalauja veikti visas  auklėtinio fizines ir psichines
savybes.
Individualizavimo principas. Auklėjant reikia vengti formalizavimo. Reikia rūpintis kiekvienos
individualybės galia perimti vertybes. Šis principas neatsiejamas nuo asmenybės pažinimo.
Pirma pažink, o tik po to auklėk.
Kūrybingumo principas. Kūrybingumas – per įgimtą spontaniškumą. Kūrybingumo principas
realizuojamas per skatinimą reikšti savo mintis vertinant kūrybą, meną, techniką. Būtina
palaikyti auklėtinio pastangas veikti naujai.
Prasmingumo principas. Veikla yra prasminga, jei jos prasmė yra suvokiama. Todėl būtina
veiklos rezultatus vertinti žmogaus, tautos, pasaulio pažangos matais. Reikia taip parinkti
auklėjimo turinį, metodus, kad ta veikla auklėtiniams atrodytų prasminga. Prasmė – ryšys tarp
veiklos ir rezultatų.
Peržangos principas. Juo remiantis stengiamasi peržengti kasdienybės, buities, rutinos,
hedonizmo, pragmatizmo ribas. Šį principą realizuoti padeda aksiologijos žinios. Aksiologija –
filosofijos mokslo šaka, nagrinėjanti vertybes.
Auklėjimo veiksniai 
Šeima – socialinis darinys, kurio nariai susieti meile, giminystės ryšiais, bendru gyvenimu ir
likimu. Svarbu šeimos vidinė ir išorinė kultūra, ekonomika, buitis.
Gyvenamoji vieta. Skirtingai auklėja miesto, kaimo vietovė.
Institucijos: vaikų darželis, mokykla, darbovietė.

Bažnyčia. Aukščiausios Katalikų Bažnyčios vertybės yra tikėjimas, viltis ir meilė. Jos
vadinamos dieviškomis vertybėmis.
Masinės informavimo priemonės: periodinė spauda, radijas, televizija, video technika.
Organizacijos. Jos įtraukia jaunuolius į praktinę veiklą, ugdo drausmę, socialinius įpročius.
Kariuomenė.
Valstybė.
Pats asmuo. Asmuo yra subjektas pasirenkantis vertybes arba jas atmetantis.
 
Auklėjimo uždaviniai 
Neformalių uždavinių grupė . Skatina auklėtinį orientuotis į objektyvią tikrovę, asmens praktinį
gyvenimą, kurį reikia kurti taip, kad jame dominuotų dvasinis pradas. Skatina orientuotis į 
tautos...