ATVEJINIŲ KIRTIMŲ EKONOMINĖ VERTĖ

Ištrauka

ATVEJINIŲ KIRTIMŲ EKONOMINĖ VERTĖ

Labiausiai paplitęs pagrindinių kirtimų būdas Lietuvoje - plyni kirtimai, tačiau pastaruoju
metu vis labiau populiarėja ir dažniau taikomi neplyni pagrindiniai kirtimai, ypač taip vadinami
atvejiniai kirtimai. Tai tokie kirtimai, kai subrendęs medynas nukertamas ne visas iš karto, o iš
pradžių jis praretinamas taip, kad po likusius augti medžius patektų daugiau šviesos ir susidarytų
kuo geresnės sąlygos savaime želti naujiems medeliams, iš kurių vėliau bus formuojama nauja
miško karta. Praėjus dažniausiai 5-10 metų, šis jau praretintas medynas vėl kertamas, o tokie
„kirtimo atvejai“ kartojami iš viso 2-3 kartus per 10-20 metų. Tinkamai parinkti ir atlikti atvejiniai
kirtimai taip pat turi privalumų: miško kartų pasikeitimas artimesnis natūraliam gamtiniam
procesui, sutaupytos lėšos miško atkūrimui.
Pagrindiniai miško kirtimai vykdomi siekiant panaudoti brandžių medynų arba medžių
medieną, sudaryti palankias sąlygas naujiems, našiems, atspariems medynams atkurti. Vykdant
šiuos miško kirtimus, turi būti sudarytos sąlygos racionaliai ir nepertraukiamai naudoti miško
išteklius, saugoti biologinę įvairovę, užtikrinti aplinkosaugines ir rekreacines miško funkcijas.
Atvejiniai kirtimai gali būti ekonomiškai efektyvūs, jeigu: yra tikslinių medžių rūšių savaiminis
atžėlimas prieš arba tuoj po pirmojo kirtimų atvejo, jeigu iš II ardo suformuojamas naujas medynas,
jei vykdomi ilgalaikiai atvejiniai kirtimai po pirmo atvejo suformuojant medyną iš dar nebrandžių
medžių, iškertamos brandžios drebulės medynuose, kurių dėl šliejimo dabar plynai kirsti negalima.
Atvejiniai ir kiti neplyni pagrindiniai kirtimai mažiau pakeičia dirvožemio fizikines savybes, todėl
yra daug palankesni vandens apsauginių miško savybių išsaugojimo požiūriu (Karazija, Vaičiūnas,
2000).
Atvejiniais kirtimais medynas iškertamas per kelis kirtimo atvejus, kartojamus kas keleri
metai. Bendras kirtimo periodas paprastai neviršija 15 - 20 metų. Tik taikant vadinamuosius
ilgalaikius atvejinius kirtimus medynas iškertamas per 30 - 40 metų. Atvejiniai kirtimai dažniausiai
vykdomi medynuose, kuriuose yra reikiamas skaičius perspektyvaus pagrindinių rūšių pomiškio ar
antrasis ardas, kurio skalsumas ne mažesnis kaip 0,4. Be to, atvejiniai kirtimai taikomi medynuose,
kurie susideda iš labai skirtingo kirtimo amžiaus medžių rūšių, bei siekiant sumažinti
nepageidaujamų medžių rūšių (pvz. baltalksnio ir drebulės) atžalinę galią. Medynų, po kurių danga
pomiškio yra daugiau nei 3000 vienetų viename hektare arba yra pakankamo skalsumo antrasis
ardas ir kur galimi supaprastinti ar dviejų ciklų atvejiniai kirtimai priklausomai nuo medžių rūšies,
yra 5-18 %, vidutiniškai 11 % brandžių medynų ploto. Daugiausia tokių medynų yra beržynuose ir
12 drebulynuose, o mažiausiai baltalksnynuose, eglynuose ir juodalksnynuose (Juodvalkis, 2007,
Lietuvos miškų ūkio statistika, 2008).