Atsargų audito reikšmė ir ypatumai

Ištrauka

TURINYS
TURINYS 2
ĮVADAS 3
AUDITO APIBRĖŽIMAS 5
AUDITO TIKSLAI 6
ATSARGŲ AUDITAS 7
ATSARGŲ AUDITO TIKSLAI 7
ATSARGŲ AUDITO UŽDAVINIAI 9
ATSARGŲ AUDITO YPATYBĖS IR SUNKUMAI 10
ATSARGŲ AUDITO NUOSEKLUMAS 11
ATSAKOMYBĖ DARANT ATSARGŲ AUDITĄ 12
IŠVADOS 13
LITERATŪRA 14

ĮVADAS
Nuo XIXa. vidurio Europoje pradėjo steigtis daug įvairių akcinių bendrovių.
Apsukriausi šių bendrovių vadovai, su pasamdytais buhalteriais sąmoningai apskaičiuodavo
didesnius pelnus ir dividendus, kartu pakeldami akcijų kainą biržoje ir jas parduodavo patikliems
pirkėjams. Todėl Europos šalių vyriausybės, siekdamos užkirsti kelią nesąžiningiems sandėriams,
pradėjo reguliuoti apskaitos darbuotojų profesinę veiklą. Taigi šalių vyriausybinė politika buvo
vienas iš veiksnių, nulėmusių audito atsiradimą ir jo įteisinimą.
Tačiau pažymėtina, kad audito atsiradimo užuomazgos, jo pradžia siejama ne su
vyriausybine politika, o tiesiogiai su įmonės vadovų ir jų akcininkų tarpusavio santykiai. Greitai
paaiškėjo, kad įsteigtų akcinių bendrovių vadovų, tiesiogiai valdančių įmonę, ir akcininkų,
finansuojančių jų veiklą, interesai gerokai skiriasi. Pirmųjų pagrindinis tikslas yra gauti kuo didesnį
pelną ir jį panaudoti savo tikslams, antrųjų - dividendus. Pirmieji derinti šiuos interesus pradėjo
buhalteriai, kurių pagrindinis uždavinys buvo garantuoti, kad visi rodikliai apskaičiuoti tiksliai.
Audito tėvyne laikoma Didžioji Britanija. Svarbiausiuose jūrų uostuose maždaug nuo
1790m. kai kurie buhalteriai jau vertėsi vieša apskaitos praktika. Tačiau galutinai kaip savarankiška
praktinės veiklos sritis ir kaip savarankiškas mokslas auditas susiformavo tik XIX a. pabaigoje, kai
susiklostė atitinkamos ekonominės sąlygos, kai kapitalu pradėjo disponuoti daugelis didelių ir mažų
firmų bei privačių asmenų. Tada, norint pritraukti akcinį kapitalą, tapo būtina patvirtinti savo firmos
finansinės atskaitomybės tikrumą ir tikslumą. Tokias garantijas pradėjo teikti viešieji buhalteriai
(public accountants), kurie vėliau buvo pavadinti auditoriais (auditors). Jie pradėjo kurti įvairias
profesines apskaitos organizacijas, reikalauti šalių vyriausybes įteisinti jų veiklą.
Galima skirti 3 svarbiausias tendencijas, kurios išryškėjo pasaulinėje audito raidoje ir
yra būdingos daugeliui pasaulio šalių:
1. Pirmaisiais dešimtmečiais auditas buvo traktuojamas tik kaip finansinių ataskaitų
patikrinimas ir jų tikrumo ir tikslumo patvirtinimas.
Tokioje stadijoje iš esmės yra visų buvusių socialistinių šalių dabartinė audito būklė.
2. Nuo XXa. vidurio (praktiškai nuo 1969m.) vis labiau akcentuojamas sisteminis -
orientacinis audito pobūdis. Daug dėmesio skiriama įmonių valdymo sistemos, ypač vidinės
kontrolės efektyvumui.
Pastaraisiais metais labai daug dėmesio skiriama galimai audito rizikai ir galimybėms
ją sumažinti.