ATR konspektas

Ištrauka

ATR
Abiejų Tautų Respublika (ATR) XVIII a. antroje pusėje išgyveno sudėtingą laikotarpį,
kurį žymėjo bandymai reformuoti valstybę, tačiau galiausiai baigėsi jos žlugimu dėl
kaimyninių valstybių įsikišimo. Štai išsami apžvalga, paremta visais pateiktais šaltiniais:
Politinė padėtis ir reformų siekiai
XVIII a. antroje pusėje ATR susidūrė su politine krize ir chaosu, kurie nesiderino su
Apšvietos idėjomis, skatinančiomis racionalų valdymą.
Karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis, remiamas Rusijos, ir įtakinga
Čartoriskių giminė siekė įgyvendinti reformas, skirtas pagerinti valstybės
administravimą, ekonomiką ir iždo pajamas.
Reformos susidūrė su dalies bajorijos pasipriešinimu, kuri norėjo išsaugoti tradicines
laisves. Tai sukėlė politinių grupuočių – konfederacijų – susidarymą.
Kaimyninės valstybės, ypač Rusija, Prūsija ir Austrija, pasinaudojo ATR vidaus
problemomis, kad įsikištų į jos reikalus. Rusija laikė save ATR stabilumo garantu, o
Prūsija siekė aneksuoti Lenkijos pajūrio žemes.
Pagrindiniai reformų bandymai ir jų ribotumai
Edukacinė komisija (įkurta 1773 m.) buvo bendra Lenkijos ir Lietuvos pasaulietinė
švietimo institucija, siekusi modernizuoti švietimą ir ugdyti pilietiškumą.
Ketverių metų seimas (1788–1792 m.) parengė valstybės atnaujinimo programą.
1791 m. gegužės 3 d. Konstitucija buvo reikšmingas žingsnis:
oJi rėmėsi Apšvietos principais, skelbdama tautą valdžios šaltiniu ir padalydama
valdžią į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę.
oJi įtvirtino religijos laisvę ir suteikė miestiečiams daugiau teisių.
oPanaikino liberum veto teisę ir uždraudė konfederacijas.
Tačiau Konstitucija neatsakė į klausimą, ar valstybė turėtų būti unitarinė ar federacinė.
Abiejų Tautų savitarpio garantijos įstatymas (1791 m. spalį) siekė išspręsti šį
klausimą, įtvirtindamas bendrą kariuomenę ir iždą, bet užtikrinant Lenkijai ir Lietuvai
vienodą atstovavimą valdžios institucijose.
ATR žlugimas
Reformos nepajėgė apsaugoti ATR nuo kaimyninių valstybių įsikišimo.
Rusijos imperatorė Jekaterina II, po karo su Osmanų imperija, inicijavo Targovicos
konfederaciją, kuri pasipriešino Ketverių metų seimo reformoms.
Karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis, spaudžiamas Rusijos, atsisakė 1791 m.
gegužės 3 d. Konstitucijos ir prisijungė prie Targovicos konfederacijos.
Rusijos karinė intervencija lėmė Antrąjį ATR padalijimą 1793 m., kuriame dalyvavo
Rusija ir Prūsija. Austrija nedalyvavo, nes buvo įsitraukusi į karą su Prancūzija.
Tado Kosciuškos sukilimas (1794 m.) siekė atkurti ATR su 1772 m. sienomis ir tęsti
reformas.

oLietuvoje sukilimą koordinavo Jokūbas Jasinskis, raginęs dalyvauti platesnius
visuomenės sluoksnius, ne tik bajorus.
oSukilimas buvo numalšintas dėl vidaus nesutarimų ir kaimyninių valstybių
karinės intervencijos.
Trečiasis ATR padalijimas 1795 m. lėmė galutinį ATR sunaikinimą. Rusija, Prūsija ir
Austrija pasidalijo likusias jos žemes.
Šaltiniuose pabrėžiama, kad pagrindinė ATR žlugimo priežastis buvo kaimyninių
valstybių prievarta, o ne vien vidinės problemos.
Vidiniai veiksniai ir jų įtaka
„Nihil novi“ principas, reikalavęs vienbalsio sutarimo priimant svarbius sprendimus, ir
liberum veto teisė, leidusi bet kuriam bajorui blokuoti įstatymus, trukdė efektyviam
valdymui.
Konfederacijos, nors ir skirtos ginti bajorų laisves, taip pat prisidėjo prie vidaus
nesutarimų ir silpnino valstybę.
Koekvacijos aktas (1697 m.) siekė suvienodinti Lenkijos ir Lietuvos pareigūnų
kompetencijas bei įtvirtinti lenkų kalbos naudojimą Lietuvos teismų dokumentuose.
Išoriniai veiksniai ir jų pagrindimas
Padalijimą vykdžiusios valstybės bandė pateisinti savo veiksmus teigdamos, kad ATR
buvo chaose ir kėlė grėsmę regiono stabilumui.
Prūsijos šaltiniai teigė, kad ATR reformos buvo mirtinas smūgis Prūsijai.
Rusijos šaltiniai atskleidė, kad Jekaterina II manė, jog gali daryti Lenkijoje, ką nori, o
reformos galėjo sukelti neramumus tarp valstiečių.
ATR palikimas
Nepaisant žlugimo, ATR Konstitucija ir reformų pastangos įkvėpė ateities kartas.
ATR padalijimas buvo unikalus įvykis modernioje Europos istorijoje, žymintis senosios
tarptautinės tvarkos žlugimą.
Šaltiniai pabrėžia, kad ATR buvo gyvybinga politinė sistema, kurią sunaikino jėga.
Papildomi aspektai
ATR buvo elekcinė monarchija, kurioje...