ATP SINTAZĖATPAZĖ, STRUKTŪRA, VEIKIMO MECHANIZMAS

Ištrauka

REFERATAS
ATP SINTAZĖ/ATPAZĖ, STRUKTŪRA, VEIKIMO MECHANIZMAS

Gyvojo pasaulio įvairovė stulbinanti – čia galima rasti visko: nuo pačių mažiausių bakterijų iki
pačių didžiausių banginių, nuo sunkiai plika akimi pastebimų dumblių iki seniausių Žemėje augančių
ąžuolų. Tačiau gyvos būtybės ne tokios sudėtingos, kaip gali pasirodyti žiūrint iš šalies. Jos visos yra
panašios, sudarytos iš tų pačių elementų, organinių medžiagų, ląstelių, audinių, organų ir jų sistemų.
Taip pat jos visos gyvena pagal konkrečias taisykles. Juk gyvais organizmais laikome tuos, kurie
atlieka tam tikras funkcijas, išpildo tam tikrus reikalavimus. Pirmiausia, visi gyvi organizmai auga ir
vystosi, tai dažniausiai pasireiškia audinių, organų kitimu bei apimties didėjimu. Tai vyksta nuolat
gaminantis, kintant ir specializuojantis molekulėms, ląstelėms bei kitoms biologinėms struktūroms.
Dar vienas svarbus aspektas – tai medžiagų apykaitos vykdymas, dėl kurio gyvybė gali toliau
sėkmingai gyvuoti. Vienos gyvybės formos pačios sau gaminasi maisto medžiagas, o kitos jas vartoja,
perdirba, o galų gale, gauna energijos. Organizmas niekaip neapsieina be dauginimaosi – tai
universaliausia gyvybės savybė, gebėjimas išlaikyti rūšį, sukuriant į save panašius palikuonis.
Išgyventi organizmas negalėtų ir be kintamumo – naujų, netipiškų požymių atsiradimo, priklausomų
nuo vidinės ar išorinės aplinkos sąlygų. Net ir mažiausios gyvosios gamtos ląstelės yra dirglios, jos
reaguoja į jas supančia aplinką, aplinkos kitimus. Tai kritiškai reikšminga savybė reikalinga organizmo
egzistavimui. Taip pat, kaip ir judėjimas, kuris yra neatsiejamas nuo dirglumo, nes kiekvienas
organizmas į dirgiklį reaguoja judesiais. Judėjimas gali būti suprantamas labai plačia prasme, nes
judėti gali visas organizmas, atskiros ląstelės ar net organelės ląstelės viduje. Galų gale, senėjimas,
kuomet ląstelės, audiniai, organai ir jų sistemos dėsningai kinta, o visa tai baigiasi organizmo
biologine mirtimi, yra paskutinė gyvybės savybė. Tačiau, kad galėtų išlikti gyvi, tai yra, vykdyti visas
aukščiau paminėtas funkcijas, įvairūs organizmai turi patenkinti esminį poreikį – visiems organizmams
reikia energijos. Be energijos šaltinio gyvieji organizmai negalėtų nei augti, nei daugintis, nerodytų
jokių gyvybės ženklų. Gali būti ir kelios rūšys energijų, pavyzdžiui, kinetinė ir potencinė. Kinetinė
energija – tai judėjimo energija. Kinetinės energijos turi visi judantys objektai: mestas kamuolys,
krentantis vanduo, susitraukiantis raumuo.