ASMENŲ PATYRUSIŲ IŠEMINĮ GALVOS SMEGENŲ INFARKTĄ AR TRAUMINĮ GALVOS SMEGENŲ SUŽALOJIMĄ FIZINIO PAJĖGUMO RODIKLIŲ VERTINIMAS

Ištrauka

ASMENŲ PATYRUSIŲ IŠEMINĮ GALVOS SMEGENŲ INFARKTĄ AR TRAUMINĮ GALVOS SMEGENŲ SUŽALOJIMĄ FIZINIO PAJĖGUMO RODIKLIŲ VERTINIMAS
Magistrantūros studijų programos ,,Sveikatinimas ir reabilitacija‘‘ (valst. Kodas 6211GX010) baigiamasis darbas

TURINYS
SANTRAUKA 4
ABSTRACT 5
PADĖKA 6
SANTRUMPOS 7
ŽODYNĖLIS 8
ĮVADAS 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA 11
1.1. Galvos smegenų funkcinė anatomija 11
1.2. Galvos smegenų išeminio infarkto epidemiologija 12
1.3. Galvos smegenų išeminio infarkto etiologija ir patogenezė 13
1.4. Išeminio galvos smegenų infarkto priežastys ir rizikos faktoriai 14
1.5. Išeminio galvos smegenų infarkto simptomai ir diagnostika 15
1.6. Trauminio galvos smegenų sužalojimo epidemiologija 16
1.8. Trauminių galvos smegenų sužalojimų klasifikacija 19
1.9. Trauminio galvos smegenų sužalojimo komplikacijos 20
1.10. Fizinis pajėgumas ir jo komponentai 21
1.11. Fizinis pajėgumas po trauminio galvos smegenų sužalojimo 23
1.12. Fizinis pajėgumas po išeminio galvos smegenų infarkto 24
2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA 26
2.1. Tyrimo organizavimas 26
2.2. Tiriamųjų kontingentas 26
2.2.1. Tyrimo metodai 27
3. REZULTATAI 31
3.1. Štangės testas 31
3.2. Henčo mėginys 32
3.3.6 minučių ėjimo testas 32
3.4. Aktyvus ortostatinis mėginys 35
3.5. HUR - pneumatinio pasipriešinimo raumenų jėgos vertinimas kojoms 36
3.6. HUR - pneumatinio pasipriešinimo raumenų jėgos vertinimas rankoms 39
REZULTATŲ APTARIMAS 42
IŠVADOS 45
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS 46
MOKSLO PRANEŠIMŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS 47
LITERATŪROS SĄRAŠAS 48

ĮVADAS
Pagrindines mirties priežastis Lietuvoje sudaro - kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai bei
išorinės mirties priežastys, kurios 2018 m. sudarė net (82,3 proc.) visų mirties priežasčių. Daugiau kaip pusės
(54,4 proc.), mirties priežastis buvo kraujotakos sistemos ligos [3].
Išeminiai galvos smegenų kraujotakos pažeidimai sudaro apie 85-90% visų ūminių galvos smegenų
kraujotakos pažeidimų [4;5]. Atliktas tyrimas Italijoje parodė, kad didžiausi rizikos veiksniai patirti galvos
smegenų išeminį infarktą yra nutukimas (22,7 proc.), iš jų (18,6 proc.) moterys ir (26,1 proc.) vyrai, hiperten-
zija (59,6 proc.), iš jų (48,3 proc.) moterys ir (70,0 proc.) vyrai. Taip pat dislipidemija (1 proc.) iš jų (57,7
proc.) moterys ir (60,3 proc.)vyrai, bei kiti faktoriai tokie kaip diabetas (3 proc.) ar rūkymas (8 proc.) [64].
Trauminis galvos smegenų sužalojimas (TGSS) yra apibrėžiamas kaip smegenų funkcijos pakitimas
ar smegenų patologijos, kurias sukelia išorinės jėgos veiksniai [4]. Tai būklė, kai kinetinės energijos poveikis
galvos smegenims bei kaukolei sukelia funkcinių bei morfologinių pokyčių ir sutrikdo smegenų veiklą. Skiri-
ami traumos mechanizmai: pirminis traumos mechanizmas bei antrinis traumos mechanizmas [8]. TGSS
pasekmės gali būti tiek trumpalaikės tiek ir ilgalaikės. Tai sąlygoja nuotaiką, elgesio sutrikimus, pažinimo
sutrikimus as intelektinius gebėjimus [4]. Patyrus trauminį galvos smegenų sužalojimą, padidėja rizika
susirgti šonine amiotrofine skleroze, Alzheimeriu, Parkinsonu ar išsėtine skleroze. Net lengvas sužalojimas
didina šių ligų riziką [25].
Kaukolės ir galvos smegenų sužalojimai dažnai sukelia komplikacijas, kurios skirstomos: ankstyvo-
sios komplikacijos (meningitas, riebalinė embolija, pireksija, epilepsija, ankstyvasis smegenų absesas, stam-
biųjų smegenų kraujagyslių trombozė, karotikokaverninė fistulė, ertmės fistulė), o vėlyvosios komplikacijos
(hidrocefalija, epilepsija, sukrėtimo sindromas,smegenų atrofija, trepanacinis sindromas, vėlyvasis abscesas,
padidėjęs arba sumažėjęs kaukolės slėgis) [4]. Asmuo negali suvokti laiko ir aplinkos, sutrinka dėmesys, at-
siranda perseveracija. Šie pokyčiai priklauso nuo asmens amžiaus, patirties, aplinkos įtampos, bei daugelio
kitų faktorių [29]. Atsižvelgiant į traumos sunkumą išskiriama - lengvi, vidutinio sunkumo bei sunkūs trau-
miniai galvos smegenų sužalojimai [4;7].
Fizinis pajėgumas labiausiaisiejamas su individo funkcinėmis galimybėmis - nepervargstant at-
likti reikiamas fizines užduotis. Trys pagrindiniai, su sveikata susiję, fizinio pajėgumo rodikliai yra aerobinis
pajėgumas, griaučių raumenų pajėgumas, judėjimo (motorinis) pajėgumas [14;53]. Fizinis pajėgumas dau-
giausiai priklauso nuo žmogaus genetinio paveldimumo, tačiau tai veikia ir fizinis aktyvumas bei sveikatos
būklė. Šiais laikais mokslas kaip vieną iš svarbiausių sveikatos rodiklių pripažįsta...