Asmeninių finansų valdymo priklausomybės nuo gyvenimo ciklo vertinimas
Kursinis darbas
Turinys
Įvadas 4
1.Ankstesnių mokslinių tyrimų apie asmeninių finansų valdymą ir gyvenimo ciklą pristatymas 5
2.Tyrimas apie asmeninių finansų valdymą ir gyvenimo ciklą 7
2.1Tyrimo apie asmeninių finansų valdymą ir gyvenimo ciklą rezultatų aprašymas 8
2.1.1Finansinis išprusimas 14
2.1.2Taupymas 15
2.1.3Investavimas 19
2.1.4Įsipareigojimai 21
2.2Tyrimo apie asmeninių finansų valdymą ir gyvenimo ciklą rezultatų aptarimas 22
Išvados 24
Literatūros sąrašas: 25
Įvadas
Temos aktualumas. Kiekvienos valstybės tikslas – užtikrinti socialinę ir
ekonominę pažangą, didinti gyventojų gerovę. Tam pasiekti imamasi įvairiausių priemonių,
kurios spartintų ekonomikos augimą, taip pat leistų piliečiams patiems pasirūpinti savo
gerove. O juk pasirūpinti savo gerove, tai reiškia išlaikyti arba pagerinti gyvenimo lygį ir
patenkinti visus savo poreikius. Visa tai reikalauja tam tikrų finansinių žinių, todėl asmeniniai
finansai ir jų valdymas šiuolaikiniame pasaulyje užima vis svarbesnę vietą kiekvieno asmens
gyvenime. Labai svarbu mokėti per visą žmogaus gyvenimo ciklą gebėti tinkamai
susiplanuoti, paskirstyti ir valdyti savo finansus.
Darbo problema: kaip gyvenimo ciklas veikia asmeninių finansų valdymą?
Darbo objektas: asmeniniai finansai skirtinguose gyvenimo ciklo etapuose.
Darbo tikslas – vertinti asmeninių finansų valdymo priklausomybę nuo gyvenimo ciklo etapų.
Uždaviniai:
1.Palyginti ankstesnius mokslinius asmeninių finansų ir gyvenimo ciklo tyrimus;
2.Aprašyti atlikto tyrimo apie tai, kaip gyvenimo ciklas veikia asmeninių finansų valdymą, rezultatus;
3.Aptarti gautus tyrimo rezultatus;
Darbo metodai: mokslinės literatūros analizei naudojamas palyginimo metodas.
Tiriamajai darbo daliai atlikti naudojamas kiekybinis metodas (anketinė apklausa), grafinė analizė.
1.Ankstesnių mokslinių tyrimų apie asmeninių finansų valdymą ir gyvenimo ciklą pristatymas
Nobelio premijos laureatas Frankas Modiglianis (1918–2003) sukūrė ir pristatė
gyvenimo ciklo teoriją. Pagal šią teoriją žmogaus pajamos visą gyvenimą kinta, bet išlaidos
turi būti maždaug vienodos. Taip pat pasak šios teorijos, įvairaus amžiaus asmenys vartojimo
ir taupymo srityje elgiasi skirtingai: jauni žmonės yra labiau linkę skolintis, todėl netaupo,
vidutinio amžiaus žmonės stengiasi grąžinti jaunystės skolas ir taupyti senatvei, o jau
vyresnio amžiaus žmonėms, nebegaunantiems pajamų, lieka tik vartojimas. Siekiant
patikrinti, koks yra ryšys tarp šio žmogaus vartojimo, pajamų, taupymo ir asmenų amžiaus, S.
Erlandsen ir R. Nymoen (2006) atliko „Vartojimo ir populiacijos struktūros pagal amžių“
tyrimą. Šiuo tyrimu ekonomistai, naudodami agreguotą makro lygmens statistiką, įrodė, kad
vartojimui amžiaus pasikeitimas turi reikšmingą ir matematiškai (kiekybiškai) svarbią įtaką
vartojimui. Taip pat savo darbe autoriai pabrėžia, kad jeigu vyresnio amžiaus žmonių dalis
šalyje sparčiai padidėja, vartojimas – sumažėja. Tai reiškia, kad šalis, patyrusi tokius
socialinius pokyčius, gali patirti ekonomikos nuosmukį.
Tyrimą apie tai, kaip demografinės – socialinės savybės turi įtakos vartojimui,
atliko ir Z. Lydeka ir Ž.D. Žaliauskas (2012). Žvelgiant į tyrimą, pastebėta, kad vartojimas yra
didesnis tarp miesto gyventojų, taip pat jų vartojimo struktūra yra daug platesnė negu kaimo
gyventojų. Panaši situacija buvo nustatyta ir esant lyties skirtumams. Moterų vartojime
dažniausia pasitaiko pastovumas ir nuoseklumas, kai vyrai linkę išlaidas keisti spartesniu ir
didesniu mastu. Taip pat atrasta priklausomybė ir tarp vaikų skaičiaus namų ūkyje ir
vartojimo. Su kiekvienu papildomu vaiku namų ūkyje, vartojimas vis didėja, tačiau iki 2
vaikų. Vėliau vartojimas beveik nesikeičia. T. Ramanausko ir A. Jakaitienės (2006) tyrimas
parodė, kad asmeninio vartojimo išlaidos didėja esant mažesnėms palūkanų normoms, nes tai
namų ūkius skatina skolintis.
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!